Būsimas NATO renginys Vilniuje šokiruoja kainomis

O jos jau kelia didelių įtarimų dėl savo skaidrumo, nes yra neįtikėtina didelės.

Ypatingas saugumas

Vyriausybė dar pernai birželį priėmė nutarimą, kuriuo pritarė Užsienio reikalų ministerijos (URM) siūlymui šių metų liepos 11-12 d. Vilniuje surengti NATO viršūnių susitikimą. Dėl milžiniško svečių skaičiaus (laukiama per 3000 žmonių iš užsienio) ir būtinybės užtikrinti jų saugumą renginiai bus organizuojami „Litexpo" rūmuose.

Nuspręsta, kad susitikimo organizatoriai yra URM ir „Litexpo", o kitos valstybės institucijos ir įstaigos pagal kompetenciją prisideda prie NATO šalių vadovų susitikimo organizavimo. Išlaidos bus padengtos iš URM ir kitoms institucijoms skirtų bendrųjų asignavimų.

Iš viso numatoma išleisti apie 38 mln. eurų. Iš jų apie 17 mln. eurų atsieis pirkiniai, susiję su „Litexpo" infrastruktūros renginiui pritaikymu.

Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus pirmasis pavaduotojas Paulius Nemira LRT radijui sakė, kad planuojama sulaukti apie 50 delegacijų, delegacijų vadovų.

„Delegacijų vadovai šio formato renginyje dažniausiai yra ir, tikėtina, kad bus valstybių vadovai. Be valstybių vadovų - dar žemesnio rango kitų valstybių pareigūnai, kurie irgi laikytini saugomais asmenimis.

Sumuojant viską, tai yra be galo didelis renginys, be galo daug delegacijų, be galo daug saugomų asmenų ir nemažai saugomų asmenų, kuriems taikomi aukščiausi saugumo reikalavimai tiek jų šalyje, tiek keliaujant po pasaulį.

Šitam renginiui bus paskirti teisėsaugos visi pareigūnai, kuriuos tik įmanoma sutraukti iš visos Lietuvos į sostinę. Nepaisant to, dar planuojama apie 3 tūkst. Lietuvos kariuomenės karių pasitelkti saugumo užtikrinimo priemonėms", - teigė P.Nemira.

Tikina, kad viskas skaidru

Todėl bendra viršūnių susitikimo sąmata vien jau dėl tokių saugumo reikalavimų nestebintų. Tačiau iš 38 mln. eurų kone pusę sumos bus išleista vien „Litexpo". Bet įsigilinus, kam ši Ekonomikos ir inovacijų ministerijos kontroliuojama valstybinė įmonė leidžia pinigus, tai irgi stebina.

Portalas tv3.lt paskelbė 12 „Litexpo" sudarytų sandorių, iš kurių net 10 - pirkimai neskelbiamų derybų būdu, sąrašą. Kai galima rinktis iš vieno tiekėjo kitiems net nebūtinai pranešus.

Aiškinama, kad pirkimus reikia rengti skubiai ir organizuoti viešųjų pirkimų nėra laiko. Todėl kainos - stulbinančios: neskelbiamų derybų būdu apšvietimo įranga suderėta už 1,5 mln. eurų, vaizdo ir konferencinė įranga išsinuomota už 1,6 mln. eurų ir t.t.

Ir didelė dalis pirkimų vyko šiemet, nors, kaip rašė „Vakaro žinios", dar pernai birželį buvo aišku, kad NATO renginys vyks Lietuvoje ir Vyriausybė URM bei „Litexpo" paskyrė jo organizatoriais.

„Vakaro žinios" bandė susisiekti su keliomis bendrovėmis, kurios sulaukė „Litexpo" dėmesio, tačiau prisiskambinti joms - tiek pat šansų, kiek valstybės įmonei „Ignitis", JAV prezidentui ar popiežiui.

Skamba neįtikinamai

„Litexpo" pranešime cituojamas laikinasis šios bendrovės generalinis direktorius Justinas Bortkevičius tvirtina, kad, organizuodama pirkimus neskelbiamų derybų būdu, „Litexpo" visada atlikdavo rinkos tyrimą, kurio metu vertino potencialius tiekėjus ir, svarbiausia, jų galimybes paslaugas, prekes pristatyti ir suteikti laiku.

Įdomu, kad kai kurios neskelbiamos derybos vyko dar pernai, kai laiko iki renginio dar buvo apstu. Tačiau, kaip skelbė tv3.lt, pavyzdžiui, skelbiamos derybos dėl mobilių konteinerių nuomos su BMR CONTAINER (sandorio vertė - 23 784 eurai) įvyko šiemet kovo 13 d., vėliavų stiebų ir jų montavimo paslaugos iš AKA BALTIC (per 35 tūkst. eurų) įsigytos šiemet paskutinę sausio dieną.

Tai kodėl neskelbiamos derybos vyko anksčiau nei skelbiamos, jei spaudžia laikas? - paklausė „Vakaro žinios".

„Litexpo" kontrargumentavo: teiginys, neva „Litexpo" turėjo „daugybę laiko", neatitinka tikrovės.

„NATO tarptautinio sekretoriato nariai 2022 m. rugsėjo 26 d. apsilankė Lietuvos Respublikoje ir „Litexpo" tam, kad įvertintų renginio planus, pateiktų savo reikalavimus bei pastebėjimus dėl NATO šalių vadovų susitikimo organizavimo.

Iki šio vizito didelė dalis poreikių, pagal kuriuos formuojamos viešiesiems pirkimams vykdyti reikalingos techninės specifikacijos, apskritai nebuvo žinoma.

Todėl „Litexpo" iki 2022 m. rugsėjo pabaigos negalėjo pradėti vykdyti viešųjų pirkimų, nežinodami tikslių techninių poreikių, pirkimų apimčių ir kitų svarbių aspektų", - teigiama „Vakaro žinioms" atsiųstame komentare.

Ministras nežino Vyriausybės nutarimų?

Panašiai kaip „Litexpo" kalba ir užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Pasak jo, sprendimą dėl neskelbiamų derybų teko priimti dėl užtrukusio patvirtinimo, jog Aljanso lyderiai posėdžiaus būtent Vilniuje.

Nors „Vakaro žinios" dar pernai birželį pranešė, kad Vyriausybė priėmė jau minėtą nutarimą dėl renginio organizavimo, o G.Landsbergiui verta prisiminti, kad ir jis yra Vyriausybės narys.

„Patvirtinimai atėjo ganėtinai vėlai ir, mano žiniomis, galimybės organizuoti viešuosius pirkimus buvo apribotos. Ypatingai turint galvoje, kad kai kurie pasirengimai turi būti ganėtinai spartūs", - antradienį Seime žurnalistams sakė G.Landsbergis.

Paklaustas, kodėl „Litexpo", kurios 99 proc. akcijų valdo Ekonomikos ir inovacijų ministerija, apšvietimo, garso įrangos, konstrukcijų nuomos, dizainerių ir kt. paslaugas pirko galimai permokant, G.Landsbergis atsakė, jog to priežastis geriausiai pakomentuotų perkančioji organizacija.

Sako, kad nepermokėjo

Beje, „Litexpo" taip pat neskelbiamų derybų būdu telekomunikacijų paslaugas iš „Telia Lietuva" įsigijo už 2,7 mln. eurų, tačiau „Bitė Lietuva" šį sprendimą apskundė Viešųjų pirkimų tarnybai. Anot „Bitės Lietuva", ji tas pačias paslaugas galėjo pasiūlyti 0,94 mln. eurų pigiau.

„Litexpo" „Vakaro žinioms" atrašė, kad dėl telekomunikacijų paslaugų sutarties apklausti 4 tiekėjai.

„Litexpo" sutartį privalėjo sudaryti ne vėliau kaip iki 2022 m. pabaigos. Ir nurodo kelias priežastis.

Pavyzdžiui, kad visą įsigyjamą įrangą (telefonus, kompiuterius, spausdintuvus, dokument naikinimo aparatus ir kt.) objektyviai būtina užsakyti bent 6 mėnesius iki numatomo renginio - kad ji būtų pristatyta laiku.

„Asmenims, kurie renginio metu teiks paslaugas padidinto saugumo patalpose, turi būti išduotas VSD leidimas dirbti su slapta informacija.

Renginio metu paslaugas teiks iš viso 125 tiekėjo ir šio pasitelkto subrangovo darbuotojai, o 33-ims iš jų privalo būti išduotas leidimas dirbti su slapta informacija.

Tokia asmenų patikra ir leidimų dirbti su slapta informacija išdavimo terminas yra iki 6 mėnesių.

Organizuojant pirkimą atviro konkurso būdu (bent keletą mėnesių) ir laukiant leidimų tiekėjo personalui dirbti su slapta informacija išdavimo, egzistavo reali rizika reikalingų darbų neužbaigti iki renginio", - dar vieną priežastį įvardina „Litexpo".

Bendrovė taip pat teigia, kad viena iš NATO šalių vadovų susitikimo saugumo užtikrinimo priemonių yra kritinės infrastruktūros, kurios pažeidžiamumas dėl kibernetinių incidentų gali turėti rizikos viso renginio eigai, rizikos vertinimas.

„Į šią kritinę infrastruktūrą įeina ir telekomunikacijų įrenginiai (pavyzdžiui, telefonai, kompiuteriai ir kt.). Šį rizikos vertinimą atlieka Nacionalinio kibernetinio saugumo centras, o tokį vertinimą yra numatyta atlikti ne vėliau, kaip iki 2023 m. balandžio 6 d.

Tai reiškia, kad iki šios dienos, „Litexpo" privalo būti jau faktiškai įsigijusi reikalingus telekomunikacijos įrenginius. Atsižvelgiant į tai, kad tokių įrenginių pristatymo terminas neretai gali užtrukti ir 6 mėnesius, viešojo pirkimo sutarti kritiškai turėjo būti sudaryta ne vėliau 2022 m. pabaigos", - dėstoma „Litexpo" atsakyme.

Be to, vakar „Telia Lietuva" stambaus verslo klientų padalinio vadovas ir „Litexpo" parodų rūmų valdybos narys Aleksandras Golod paneigė konkurentės „Bitė Lietuva" įtarimus, esą jis galėjo daryti įtaką „Litexpo" neskelbiamų derybų būdu atliktam ryšio paslaugų pirkimui.

Komentuoja Seimo delegacijos NATO Parlamentinėje Asamblėjoje vicepirmininkas, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vicepirmininkas Dainius GAIŽAUSKAS:

„Dabartiniai valdantieji, slapukaudami apie tai, kodėl buvo organizuojamos neskelbiamos derybos dėl kai kurių pirkimų, ir nekomentuodami, kodėl kainos tokios išpūstos, ne tik kad sukėlė didžiulių abejonių dėl skaidrumo, bet ir parodė, kad yra sistemiškumas.

NATO viršūnių susitikimas - vienas svarbiausių įvykių visame Aljanse.

Tai, kad jis vyks Lietuvoje, jau pernai vasarą žinojome ir Seime kalbėjome, kaip svarbu, kad ne tik būtų išlaikomi visi aukščiausi saugumo reikalavimai, bet ir kad organizavimas būtų ypatingai skaidrus", - „Vakaro žinioms" akcentavo D.Gaižauskas.

Anot jo, kadangi į renginį atvyksta ypač aukšto lygio saugomi asmenys, natūralu, kad dėl saugumo slepiamos detalės, kur jie nakvos, pietaus, kaip bus saugomi ir t.t.

Tačiau su saugumu niekaip nesusijęs renginio apšvietimas ar garso įranga, todėl tokių dalykų „įslaptinimo" negalima pateisinti saugumu.

„Tik ypatingu skaidrumu NATO šalims mes galime įrodyti, kad esame patikimi partneriai: gebame ne tik kalbėti, bet ir užtikrinti pačius aukščiausius standartus viršūnių susitikimuose.

Jau beveik prieš metus buvo nuspręsta, kad renginys vyks Vilniuje, už jį bus atsakinga URM, „Litexpo" ir kt.

Tuo metu viskas buvo aišku: jei bus daromos kažkokios išimtys, apie tai visiems bus pranešta, nebus jokių povandeninių srovių. Bet tik prasideda pinigų skirstymas, iškart prasideda nesusipratimai - kaip su tvora pasienyje bei kitais dalykais, todėl ir sakau, kad yra tęstinumas.

Kai apšvietimas kelis kartus pabrangsta neva dėl to, kad pirkimą reikia vykdyti labai greitai... Juk galėjo jau seniai pirkti, nebūtų reikėję skubos ir didesnių kainų.

O dabar vienos institucijos bėdą verčia ant kitų. Žiniasklaidos dėka vėl paaiškėjo skandalingi faktai, kurie kelia įtarimų dėl nesąžiningai naudojamų lėšų.

Atkreipiu dėmesį, kad NATO viršūnių susitikimas - renginys, kuris bus nušviečiamas visame pasaulyje, todėl ir būtinas ypatingas skaidrumas.

Tačiau vos tik prasidėjo pinigų skirstymas, iškart skaidrumas dingo. Jei paaiškės, kad įtarimai pagrįsti, įsivaizduojat, kokia žala bus padaryta Lietuvos reputacijai?

Ypatingas dėmesys skiriamas jau dabar, kai paaiškėjo, kad renginio metu bus ribojamos planinės medicininės operacijos, atšaukiami skrydžiai, kas aktualu ir užsieniečiams.

Todėl menkiausia klaida, kai jau ir taip daug kliauzių užsienio politikoje darome, dar labiau pakenks įvaizdžiui.

Ir mumis nebepasitikės ne tik partneriai, bet ir piliečiai. Apie kokį pilietinį pasipriešinimą būtų galima kalbėti, jei paaiškėtų, kad neskaidriai naudojami net NATO viršūnių susitikimui skirti pinigai?", - retoriškai klausė D.Gaižauskas.

Jei jau kažkam panūdo „įsisavinti" pinigus, tai gal bent jau tegul tai daro įgyvendindami vietinės reikšmės projektus, o ne tokius, apie kuriuos skelbia ir skelbs didelė pasaulio dalis?

„Čia jūs baisiai paklausėt, negalima iš jokių renginių vogti. Bet jei jau tai daroma tokiuose renginiuose...

Ką tada galima galvoti apie kitus projektus, kurie pridengti nepaprastąja padėtimi ir dangstomi nacionaliniu saugumu ir kuriems gali būti naudojamos rezervo lėšos?

Tokių klausimų net Seimo Antikorupcijos komisijoje nebuvo įmanoma iškelti, nes valdantieji buvo paralyžiavę jos darbą. Ir net tik NATO partneriai mumis ims nepasitikėti. Kai paaiškėja, kad „Bitė Lietuva" būtų pasiūliusi paslaugas kone milijonu eurų pigiau, bet niekas iš jos nepirko...

Po tokių žinučių ir Europos Komisija kiekvieną kartą pagalvos prieš skirdama vieną ar kitą finansavimą Lietuvai", - sakė D.Gaižauskas.

Keli „Litexpo" pirkimai, vykdyti neskelbiamų derybų būdu