A.Velykienė - Klaipėdos parkavimo rinkliavos plėtra - fiasko biudžetui

(53)

Klaipėdos miesto taryba balandžio mėnesį priėmė sprendimą Nr. T-87 “Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. T2-356 „Dėl vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybės tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti tvarkos“ pakeitimo“, kitaip tariant buvo išplėsta parkavimo zona Klaipėdos mieste.

Nors komitetuose su administracijos direktoriumi vyko karštos diskusijos, dėl to, ar neteks grąžinti Europos sąjungos lėšų tarybos nariams buvo patikinta, kad jokių lėšų grąžinti nereikės.

Deja, ne vienerius metus dirbant su Europos sąjungos parama, buvau įsitikinusi, kad toks atsakymas yra nesąžiningas ir sprendimo rengėjai tiesiog nepateikė išsamios ir teisingos informacijos miesto tarybai.

Gintaras Neniškis klaidingai informavo tarybą: „Prieš ruošiant šį tarybos sprendimą buvo pasikonsultuota su Centrine projektų valdymo agentūra ir tas rinkliavos mokestis nėra ekonominė veikla ir nieko bendra su pajamų grąžinimu neturi“.

 

Archyvų nuotr.

Gintaras Neniškis.

Po tarybos sprendimo kreipiausi į Centrinę projektų valdymo agentūrą su išsamia informacija apie gautą paramą automobilių parkavimo vietų įrengimui taip kompleksiškai tvarkant daugiabučių kiemus, taip pat tikslinę integruotą Klaipėdos miesto teritoriją.  Pagal tris įgyvendinamus projektus:

  1. Kompleksinė paslaugų plėtra integruotų teritorijų vystymo programų tikslinėse teritorijose,
  2. “Pėsčiųjų tako sutvarkymas palei Taikos pr. nuo Sausio 15-osios iki Kauno g., paverčiant viešąja erdve, pritaikyta gyventojams bei smulkiam ir vidutiniam verslui,
  3. Futbolo mokyklos ir baseino pastato konversija, I etapas;

savivaldybė gavo daugiau nei 5 mln. Eurų paramos miesto infrastruktūros sutvarkymui. Įgyvendinant šiuos projektus, planuojama įrengti daugiau nei 600 automobilių stovėjimo vietų.

Pažymėtina, kad Klaipėdos miesto taryba apmokestino teritorijas, kurios yra tvarkomos aukščiau išvardintų projektų lėšomis

Šiuo priimtu tarybos sprendimu apmokestinamos visos pagal aukščiau minėtus projektus įrengiamos automobilių stovėjimo vietos. Atkreipiamas dėmesys, kad ši teritorija nebuvo anksčiau apmokestinta. Taip pat pažymėtina, kad teritorijos, kuriose įrenginėjama dalis automobilių stovėjimo vietų pagal aukščiau išvardintus projektus, yra daugiabučių namų kiemuose yra prižiūrimos ir tvarkomos pačių gyventojų lėšomis per daugiabučių namų bendrijas ar daugiabučių namų administravimo įmones.

Atsakymas iš Centrinės projektų agentūros yra daugiau nei aiškus. Pirma, administracijos direktorius pateikė tarybai neteisingą informaciją, ir rašte pateikiama informacija: <...>“. Atsižvelgiant į tai bei į Jūsų pateiktą informaciją dėl Projektų įgyvendinimo metu įrengtų automobilių parkavimo vietų apmokestinimo, vertinama, kad vietinės rinkliavos už automobilių stovėjimą lėšos bus laikomos projekto veiklos pajamomis, o Projektai bus priskiriami pajamas generuojančių projektų kategorijai. 

Įvertinus skaičiavimus ir nustačius, kad projektu gaunamos grynosios pajamos ir dėl to buvo išmokėta per didelė finansavimo lėšų suma, bus priimamas sprendimas dėl lėšų susigrąžinimo. Sprendimas administruojamas Grąžintinų ir grąžintų lėšų administravimo taisyklėse, kurias tvirtina finansų ministras nustatyta tvarka.

Žmogiška kalba kalbant Klaipėdos miesto savivaldybės taryba buvo įstumta į tokią situaciją: parkavimo zoną išplėtėme, tačiau naudos į biudžetą negausime jokios.

Priešingai, reikės apskaityti kiekvieną zoną, kurioje Europos sąjungos lėšomis įrengtos parkavimo vietos, reikės atimti sąnaudas, t.y. tų vietų priežiūrai išleidžiamas sumas ir visas perviršis – t.y. gautos grynosios pajamos turės būti grąžintos agentūrai. Nes uždirbti iš Europos sąjungos paramos tiesiog penkerius metus negalima.  

Archyvų nuotr.

lrytas.lt nuotr.

Įdomiausia tai, kad Rumpiškės ir Kauno gatvių kvartaluose, kur įrengtos parkavimo vietos – kiemus prižiūri patys gyventojai. Ten sąnaudų bus labai mažai, nebent keli papildomi apšvietimo stulpai, kurie švies daugiabučių kiemuose. Tai mes užsiimsime skaičiavimu teorinių sąnaudų, kas kiek galės tiksliai apskaičiuoti, kiek papildomų išlaidų patiria savivaldybė dėl šių zonų apšvietimo?

Visi parkavimo leidimai gyventojams, kurie išduodami teritorijose, kur buvo Europos Sąjungos lėšomis įrengtos parkavimo vietos, taip pat visi susimokėję mokestį už automobilio parkavimą, konkrečiuose parkomatuose turės būti apskaitomi atskiroje pajamų sąskaitoje, kad matytųsi, kokios yra projekto pajamos.

Savivaldybė apgavo gyventojus ir smulkųjį verslą, prieš kelis metus kalbėdama apie tai, kad planuojama kokybiškai pakeisti smulkaus verslo  ir gyvenamąją aplinką, sutvarkyti kiemus, ir už tai jiems nieko mokėti nereikės.

Tačiau visa tai subliuško prieš VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ buvusio vadovo G.Neniškio norą, apmokestinti mažne pusę miesto.

Deja, tokio sprendimo pasekmės  - biudžetas negaus jokių pajamų už vietas, kuriose įrengtos parkavimo aikštelės Europos sąjungos lėšomis. Mes to daryti negalime penkerius metus po projekto įgyvendinimo, arba viskas grynasias pajamas turime grąžinti Europos biudžetui.

Tai kam reikėjo taip stengtis, jei visas triūsas bus tik dėl surenkamų pajamų skaičiavimo, tų aikštelių sąnaudų priskyrimo, o pelno perdavimo atgal į Europos biudžetą?

Na atsakymas man tik vienas – VšĮ Klaipėdos keleivinis transportas, galės “įsisąvinti” 30 procentų sąnaudų, nes tiek kainuoja parkavimo rinkliavos administravimas.

Vėl būsime procese, nekurdami pridėtinės vertės miestui, o galvodami kaip įsisavinti anot G.Neniškio  „pravalgymo biudžetą“.

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder