Daugiau nei trys iš keturių moterų (77 proc.) ES specialioje apklausoje teigė, kad dėl COVID-19 pandemijos padaugėjo fizinio ir emocinio smurto prieš moteris atvejų. Visose šalyse, išskyrus Suomiją ir Vengriją, šie rezultatai siekia 50 proc., o Graikijoje ir Portugalijoje – atitinkamai 93 proc. ir 90 proc. Lietuvoje 64 proc. moterų sutinka su teiginiu, kad smurtas jų atžvilgiu per pandemiją išaugo. 19 proc. Lietuvos moterų teigia, kad smurtas išaugo smarkiai, o 45 proc., – kad tokių atvejų padaugėjo šiek tiek.
Moterys ES aiškiai nurodo kelis svarbiausius kovos su smurtu prieš jas būdus: sudaryti sąlygas lengviau pranešti apie smurtą (58 proc.), suteikti moterims daugiau galimybių ieškoti pagalbos, pavyzdžiui, skambinant pagalbos telefonu linijomis (40 proc.), geriau informuoti policiją ir teismus šiuo klausimu (40 proc.), didinti moterų finansinę nepriklausomybę (38 proc.).
Apklausoje 38 proc. visų respondenčių nurodė, kad pandemija turėjo neigiamų pasekmių jų asmeninėms pajamoms. Be to pandemija neigiamai paveikė profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą (44 proc.). Šiam teiginiui Lietuvoje pritaria 29 proc. respondenčių, o 45 proc. pažymėjo sunkumus derinant darbą ir asmeninį gyvenimą. Europos Sąjungoje 22 proc. moterų ketina arba nusprendė nuolatos sutrumpinti apmokamo darbo laiką. Lietuvoje šis rodiklis siekia 17 proc.
Nuo pandemijos pradžios moterys labiausiai jaudinosi dėl draugų ir šeimos narių (44 proc.), jautė nerimą ir stresą (37 proc.), nerimavo dėl ateities (3 proc.). Lietuvoje kur kas daugiau moterų nei vidutiniškai ES nurodė rūpestį dėl savo artimųjų (61 proc.). Kartu moterys dažnai sutiko su teiginiu, kad pandemijos plitimo ribojimo priemonės paveikė jų psichikos sveikatą. Apie pusę jaunesnių kaip 15 metų amžiaus vaikų turinčių moterų teigia, kad mokyklų ir vaikų priežiūros įstaigų uždarymas smarkiai paveikė jų psichikos sveikatą.
ES moterys norėtų, kad Europos Parlamentas pirmenybę teiktų kovai su prekyba moterimis ir vaikais bei jų seksualiniu išnaudojimu (47 proc.), kovai su psichiniu ir fiziniu smurtu prieš moteris (47 proc.), moterų ir vyrų pajamų skirtumo mažinimui bei su tuo susijusiai karjeros raidai (41 proc.), asmeninio ir profesinio gyvenimo derinimui (31 proc.), pažeidžiamoms grupėms priklausančių moterų ir mergaičių apsaugai (30 proc.). Iš šių prioritetų Lietuvos gyventojos labiausiai išskyrė atotrūkį tarp vyrų ir moterų darbo užmokesčio ir poveikio karjerai (51 proc.).
Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola sakė: „COVID-19 pandemija labiausiai paveikė moteris. Pakenkta jų psichikos sveikatai, nukentėjo jų finansai. Tai turi baigtis. Europos Parlamentas imasi veiksmų šiai padėčiai pakeisti.“
EP Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pirmininkas Robert Biedroń (Socialistai ir demokratai, Lenkija) pridūrė: „Eurobarometro“ apklausos rezultatai patvirtino tai, ką jau žinojome: ši pandemija įvairiausiais būdais ir neproporcingai paveikė moteris ir mergaites. Nuo padidėjusio smurto dėl lyties iki išaugusios rūpybos naštos, nuo ekonominio poveikio sritims, kuriose neproporcingai daug moterų, iki netikrumo dėl darbo vietų. Todėl ekonomikos gaivinimo planuose turi būti ypatingai atsižvelgta į moterų padėti, ir mes prie to prisidėsime.“
Kovo 8 d. minimos Tarptautinės moters dienos proga Europos Parlamentas užsakė specialią Europos moterų apklausą, kurios tikslas – įvertinti pandemijos poveikį įvairiems moterų gyvenimo aspektams. Šią greitąją „Eurobarometro“ apklausą nuo 2022 m. sausio 25 d. iki 2022 m. vasario 3 d. visose 27 valstybėse narėse atliko IPSOS rinkos tyrimų kompanija, iš viso apklausta 26 741 respondentė. Lietuvoje apklaustos 1039 moterys. ES rezultatai apskaičiuoti atsižvelgiant į kiekvienos apklausoje dalyvavusios šalies gyventojų skaičių.
Rašyti komentarą