Apie naujovišką apžvalgos ratą ir kitus Palangos džiaugsmus

Meras Šarūnas Vaitkus pasidžiaugė, kad Palanga tampa šeimų kurortu.

Romantika svaiginančiame aukštyje

Pasak „Rota Fortuna“ vadovo Dainiaus Drungilo, ne vieno milijono eurų vertės 2021 metais pagamintą modernų įrenginį bendrovė ilgam laikui nuomojasi iš žinomos olandų kompanijos „Mondial“, kurios veiklos istorija siekia per 40 metų, į pasaulį ji yra išleidusi per 70 tokių apžvalgos ratų.

Jų galima pamatyti Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, daugelio Europos šalių didžiuosiuose miestuose, dabar turime ir Lietuvoje, Palangoje.

Keliomis spalvomis apšviestą apžvalgos ratą jau bus galima pastebėti ir nuo plento įvažiuojant į Palangą. Įrenginį sudaro 27-ios uždaros gondolos, viena – išskirtinė, prabangi.

Ji, D. Drungilo žodžiais, kai kam gali tapti romantiška vieta saulei leidžiantis išgurkšnoti taurę šampano, o įsimylėjėlių poroms – pasipiršti.

Pramoga trunka 10 minučių.

Per tiek laiko apsukami trys ratai, greitis yra reguliuojamas. Vienam asmeniui „kelionė“ kainuoja 10 eurų, tačiau VIP gondoloje brangiau – dviem asmenims 50 eurų, o keturiems – 100.

Iš viso vienu metu gali suktis 160 žmonių. Norinčiųjų neprisirinkus, suktų nors ir vieną. Visose gondolose įrengta vėdinimo sistema, tad, svilinant saulei, nebus karšta, o žiemą neteks drebėti, kadangi gondolos apšildomos.

Verslininkas patikino, kad įrenginys – saugus, jokia žmogiškoji klaida neįmanoma. Jeigu netikėtai dingtų elektra, būtų naudojamas turimas generatorius, ir žmonės ramiai būtų išlaipinti. Esant stipriam iki 20 m/s vėjui, apžvalgos ratas neveiks.

Turistai apie saugumą dėl karo neklausia

Neabejojama, kad šios vasaros naujovė taps populiari, juolab kad kurortas ne tik vasarą, bet ir kitais metų laikais, ypač savaitgaliais, minias žmonių privilioja pavaikščioti pajūriu, pakvėpuoti gaiviu pušų oru.

Kaip teigė Palangos turizmo informacijos centro (TIC) vadovė Rasa Kmitienė, pernai atvykusių lietuvių dalis sudarė apie 80 proc. visų kurorto svečių, o užsienio turistų – apie 20 proc., daugiausia jų buvo iš Latvijos, Estijos, Lenkijos, Vokietijos, Prancūzijos.

Anot TIC vadovės, nė vienas viešbutį užsisakęs užsienio turistas dėl karo Ukrainoje rezervacijos neatšaukė, nė vienas neklausė, ar Lietuvoje saugu.

„Esame sulaukę tik užklausų, ką Palangoje veikti, ką galime pasiūlyti, kur apsistoti, kokius viešbučius ar maitinimo įstaigas rekomenduotume – atvykusiems atostogauti svarbiausia turiningai leisti laiką“, – sakė R. Kmitienė.

Palangos mero Šarūno Vaitkaus duomenimis, pernai Palangos mieste apsilankė daugiau kaip 1 mln. svečių. Apie tai galima spręsti iš surinkto 750 tūkst. eurų vadinamojo pagalvės mokesčio, kurį moka ne tik viešbučiuose, bet ir privačiame sektoriuje gyvenantys pilnamečiai asmenys.

Palangos savivaldybės atstovė spaudai Tamara Zaiceva pasidalino žinia, kad ir Palangos oro uosto keleivių pervežimo mastai sugrįžta į priešpandeminį lygį, tad šiemet poilsiautojų srautai gali būti didesni kaip pernai.

Bet daugėja ir vietos gyventojų – per metus išaugo nuo 17,5 tūkst. iki 18,5 tūkst. Pasak mero, į Palangą persikelia šeimos iš kitų Lietuvos miestų – čia augina vaikus, kuria verslus, atneša naujų idėjų. Dar apgyvendinta ir 1 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos.

„Mes iš anksto prognozavom, kad susidursime su gyvenamojo ploto problema vasarą. Natūralu, jog iš pradžių kurorte įsigytus butus karo pabėgėliams buvo užleidę kauniečiai, vilniečiai ar kitų Lietuvos miestų gyventojai.

Bet dabar natūralu, kad vasaros sezono metu savininkai pageidauja išnuomoti – elektrai, šildymui brangstant, turi užsidirbti pinigų, kad savo būstus galėtų išlaikyti žiemą ir galbūt vėl priimti tuos pačius ukrainiečius“, – kalbėjo Š. Vaitkus.

Kurorto naujovė – aukščiausias Lietuvoje apžvalgos ratas.

Ukrainiečių atvyksta kasdien

Palangos savivaldybė tikisi, kad dalį pabėgėlių vasaros metu priims valstybinės sanatorijos „Palangos Gintaras“ ir „Pušynas“, dalis bus apgyvendinta vilos „Auska“ priestate, „Teniso“ viešbutyje, 4 patalpas gyventi įrengė Palangos parko administraciniame pastate. „Susitarėme su Šilutės rajono meru – 40 žmonių galės priimti Rusnėje, Kretingos rajono meras priima apie 10. Išeičių ieškome, nė vieno žmogaus nepaliekame ir nepaliksime gatvėje“, – sakė Š. Vaitkus.

Su klausimu, kur apsistoti vasarą iš 1 tūkst. karo pabėgėlių susidūrė maždaug 200. Tačiau, kaip teigė kurorto meras, ne per organizaciją „Būkim kartu“, o per čia anksčiau apsistojusius tėvynainius ukrainiečių nuolat daugėja – kasdien naujų atvažiuoja po 15–20, o išvažiuoti nė vienas nenori.

„Kiek kalbėjausi, jiems čia viskas patinka – ramybė, jūra, integruota švietimo sistema, vaikų darželiai suremontuoti, mokyklos atnaujintos, o ir būstai, kuriuos kituose miestuose gyvenantys savininkai ne sezono metu užleidžia, įrengti puikiai“, – atviravo Š. Vaitkus.

Pabėgėliai, kurie nori, turi ir darbą, jo pasiūla kurorte – didelė.

Nors tai dažniausiai nekvalifikuotas darbas, pavyzdžiui, valyti svečių namus ar vilas, tačiau užsidirbti esą galima pakankamai daug.

Pasak Viešbučių ir restoranų asociacijos vadovės Ingridos Valaitienės, viešbučiuose pagalbiniais darbininkais ar kambarių tvarkytojais įsidarbinę ukrainiečiai prigyja, stengiasi, yra darbštūs, bet ne visi.

Kai kurie vos pabandę nusprendžia, jog jiems per sunku, neleidžia sveikata. „Nieko keisto, juk taip pasitaiko ir tarp lietuvių“, – sakė I. Valaitienė.

Ji pasidžiaugė, kad Palangoje verslas plečiasi, investuoja į naujoves, tobulina teikiamas paslaugas, restoranai atnaujina meniu. Šiemet bus atidaryti du nauji restoranai, kurie klientus pasiruošę nustebinti išskirtiniais patiekalais.