Andrius Butkus: in memoriam

Andrius Butkus.

Tai neturėtų nutikti net košmariškame sapne – A. Butkus tradiciškai ryte išbėgo į treniruotę.

Jis jau apie dešimtmetį bėgioja maratonuose ir dalyvavo daugiau nei keliose dešimtyse, tarp jų – įžymiajame Bostono maratone, garbingajame Lietuvos šimtmečio proga organizuotame 100 km ultramaratone.

Jo namuose yra atskira erdvė, kurią puošia medaliai iš ypatingos ištvermės, dvasinės stiprybės reikalaujančių maratonų.

Deja, šių metų spalio 19 d. netrukus 45-metį turėjęs švęsti vyras namo negrįžo – rytinės treniruotės metu jis buvo mirtinai sužalotas automobilio.

Kaip prisimena jo vaikystės draugas, o vėliau ir buvęs kolega Pranas Griškevičius, A. Butkus dar vaikystėje į viską žvelgė plačiau, norėjo pasiekti daugiau, pastebėdavo prasmę ten, kur nematė kiti, o kartu buvo užsispyręs ir visada siekdavo savo tikslo. Ir vėliau jis tų savybių neprarado.

„Visada buvo neordinarus, nestandartinis, jo sprendimai – netikėti, iš pradžių kitiems keliantys nuostabą, o po to – susižavėjimą.“

Tai jam atnešė sėkmę tiek asmeniniame gyvenime, tiek versle. A. Butkus baigė Lietuvos karo akademiją, tarnavo Tėvynei.

Vėliau sėkmingai dirbo vienoje didžiausių Lietuvos IT įmonių bei tarptautinėje aviacijos kompanijoje plėtodamas įmonių tikslus tarptautinėse rinkose.

Dėl savo savybių nesunkiai užmegzdavo darbinius ryšius, kurie neretai peraugdavo į draugystę.

Jis nebijojo iššūkių, juos priimdavo iškelta galva ir niekada nesiskųsdavo – visada maratono bėgiko tempu žengė į priekį.

„Kartu jis įdrąsindavo kitus, patraukdavo žmones savo užsispyrimu, meile ir aistra gyvenimui. Jis iš prigimties mylėjo gyvenimą, norėjo gyventi…“ – pasakojo Pranas.

Kaip prisimena A. Butkaus mama Zita, sūnus nuolat sportavo, užsispyrusiai siekė aukštumų.

Paauglystėje buvo susidomėjęs ir net 5 metus užsiiminėjo žirgų konkuro sporto šaka. Kur tik įsitraukdavo – ir ne tik sporte, visur atiduodavo save visą. Bet svarbiausia A. Butkui buvo šeima:

„Jis nuolat sakydavo, kad šeima yra jo tvirtovė“, – prisiminė mama.

Po A. Butkaus mirties našlaičiais liko 17-metė dukra Ismira ir 14-metis sūnus Tauras.

Vyras be proto mylėjo savo žmoną Gulmirą ir vaikus, o pastariesiems buvo Vyro, Tėvo, Draugo pavyzdžiu iš didžiosios raidės.

Jis mokėjo dirbti, mokėjo ir džiaugtis.

„Jis mokėjo džiaugtis viskuo, džiaugėsi paprastais dalykais. Sakydavo: mama, žiūrėk, kaip gražu, kokia saulė, kokie medžiai… dieviškas gražumas.

Jis mokėjo džiaugtis tuo, kuo daugelis nesugebėdavo pastebėti“, – prisiminė mama.

Mylėkite, džiaukitės gyvenimu, juk jis toks vienintelis ir nepaprastai nuostabus, pasakytų Andrius.

Andrius Butkus (1976 11 08 – 2021 10 19) – mylintis vyras, dviejų vaikų tėvas, sūnus, brolis, draugas, Lietuvos kariuomenės karininkas, tarptautinėse kompanijose padaręs sėkmingą karjerą verslininkas, maratonų bėgikas.