Aludarių atstovas: „veryginė“ alkoholio politika bloškė Lietuvą dešimtmečius atgal, vėl geriame kaip rusai – kad daugiau duotų į galvą

Prieš dešimtmetį spiritinių gėrimų vartojimas šalyje buvo sumažėjęs, bet dabar vėl išaugo.

Pagal šį rodiklį Lietuva smarkiai atsilieka nuo daugelio Vakarų Europos šalių, kur daugiausia vartojami silpni alkoholiniai gėrimai – vynas ir alus, o stiprieji sudaro tik mažą dalį.

Pokyčiai nedžiugina

Nors pastaruosius dešimt metų Lietuvoje alkoholio suvartojimas sumažėjo penktadaliu, stipriųjų ir silpnųjų gėrimų proporcija rodo žemą alkoholio vartojimo kultūrą – abiejų rūšių gėrimų išgeriama beveik po lygiai.

„Būtų galima pasidžiaugti mažesniu vartojimu, tačiau alkoholio vartojimo kultūra per dešimtmetį Lietuvą artino ne prie Europos, bet nustūmė iki Rusijos rodiklių – alkoholis Lietuvoje drastiškai stiprėjo“, – Alfa.lt sakė Lietuvos aludarių gildijos prezidentas Saulius Galadauskas.

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, Lietuvoje 2012 m. šalyje buvo parduota ir suvartota 36 823 617 litrų grynojo alkoholio, o 2022 m. – 29 421 809 litrai.

2012 m. bendrajame alkoholio suvartojime spiritiniai gėrimai (etilo alkoholis) sudarė 34 proc., o po dešimtmečio – jau 43 proc. Alus bendrame alkoholio krepšelyje pernai sudarė 42,5 proc., vyno – 9,4 proc.

Europoje spiritiniai gėrimai, priklausomai nuo kultūros, sudaro gerokai mažesnę dalį, pavyzdžiui, Danijoje ir Vokietijoje nuo 10 iki 23 proc., Suomijoje, Airijoje – nuo 28 iki 30 proc.

2012–2022 m. alaus suvartojimas Lietuvoje krito 25 proc., sidro ir kitų silpnų fermentuotų gėrimų – 46 proc. Šių lengvųjų gėrimų kritimą sušvelnino per tą patį laikotarpį 9,32 proc. augę vyno pardavimai. Spiritinių gėrimų suvartojimas išaugo 2 proc.

Talibanas Lietuvoje

S. Galadausko nuomone, šiuos pokyčius lėmė keletas veiksnių, bet labiausiai – pastaraisiais metais įvesti įvairūs draudimai ir akcizų politika.

„Bendrą alkoholio vartojimo sumažėjimą griežtos antialkoholinės linijos politikai prisiima kaip nuopelną, tačiau reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad esame senstanti, tačiau europėjanti bendruomenė – vyresnioji karta, kuri buvo linkusi vartoti daugiau alkoholio, jau nebegali jo tiek vartoti, o jaunoji karta vartoja mažiau arba išvis nevartoja“, – sakė aludarių atstovas.

Dėl to, kad vartojamas alkoholis ėmė drastiškai stiprėti, S. Galadauskas kaltina „klaidingą valstiečių“, akcizų politiką ir primena, kad 2017 m. lengviesiems alkoholiniams gėrimams akcizai buvo daugiau nei padvigubinti (vynui ir alui po 111–112 proc.), o spiritiniams gėrimams (etilo alkoholiui) tik 23 proc.

Vyno akcizas buvo padidintas beveik tiek pat kaip alui, tačiau gerėjanti šalies ekonominė situacija galėjo paskatinti spartų vyno pardavimų augimą.

„Alkoholio kultūros blogėjimą lėmė ir drastiški alkoholio prekybos, amžiaus cenzo ribojimai ir reklamos draudimas. Daugumoje Europos šalių alkoholio prekyba, amžiaus cenzas ir reklama diferencijuojami pagal alkoholio stiprumą, o Lietuvoje visi alkoholiniai gėrimai demonizuojami vienodai“, – pastebėjo S. Galadauskas.

Jo nuomone, spiritiniai gėrimai bendrame suvartojime neturėtų sudaryti daugiau kaip 30 proc., nes tik keliose Europos šalyse vartojimas siekia tokį lygį.

Saulius Galadauskas

S. Galadauskas įsitikinęs, kad valstiečių partijos ir vieno iš jų vedlių buvusio sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos antialkoholinė kampanija davė priešingus rezultatus.

„Įsitikinome, kad akcizai vaidina labai svarbų vaidmenį. Antras veiksnys yra reklamos draudimas. Taip pat amžiaus cenzo ribojimas.

Pas mus viskas demonizuojama vienodai. Alkoholis – blogis. Daugelyje Europos šalių, įskaitant Skandinaviją, alų ir vyną leidžiama vartoti nuo 16 metų, degtinę – nuo 18. Švedijoje alus ir vynas leidžiamas nuo 18 metų, degtinė – nuo 20 metų. Reklama diferencijuojama. O pas mus viskas vienodai draudžiama.

Tai tada geriame tai, kas daugiau į galvą duoda“, – ironizavo S. Galadauskas.

Jis įsitikinęs, kad daugiau naudos visuomenei duotų viešoji politika, kuri siųstų žinutę, kad silpnas alkoholis yra mažesnis blogis už stiprųjį.

„O Veryga kaip sakydavo? Koks skirtumas, jeigu yra bent kažkiek alkoholio, tai yra nuodas. Tokia politika nuvarė mūsų alkoholio vartojimo kultūrą iki žemumų, iki Rusijos.

Tik, aišku, negalime tikėti Rusijos statistika. Bet jei lygintume alaus ir spiritinių gėrimų santykį, esame kaip Rusija“, – mano S. Galadauskas.

Ekonomika ir tradicijos

Aludarių atstovas atkreipė dėmesį į dar vieną svarbų veiksnį – ekonomiką, mat visas alus daromas Lietuvoje (importas sudaro mažiau kaip 10 proc.).

„Naudojami lietuviški miežiai, lietuviškas salyklas, lietuviškas vanduo, lietuviški buteliai, lietuviai dirba lietuviškose gamyklose. O spiritiniai gėrimai? Spiritas atsivežamas, jis skiedžiamas auksiniais, platininiais filtrais, bet vis tiek degtinė yra skiestas spiritas.

Spiritą gabena iš ten, kur jis pigesnis, nes gerai išvalyto spirito neatskirsi: ar jis iš cukranendrių, iš kviečių ar dar iš ko nors“, – pasakojo S. Galadauskas.

Jis linkėtų politikams vertinti, kiek žmonių dirba spiritinių gėrimų pramonėje ir kiek – alaus. Be to, esą svarbios yra ir lietuviškos tradicijos.

„Degtinės tradicijas turime tik iš carinės priespaudos laikotarpio, o alaus tradicijos Lietuvoje siekia šimtmečius. Deja, turime veryginį požiūrį, kad bet kuris alkoholinis gėrimas yra vienodas blogis, su kuriuo reikia vienodai aršiai kovoti.

Kai dar alus pabranginamas akcizais, turime rezultatą“, – apgailestavo S. Galadauskas.

„Ligonis sveiksta“

Praėjusią savaitę paskelbtas Vilniaus universiteto (VU) mokslininkų tyrimas parodė, kad spiritinių gėrimų rinka 2022 m. sumažėjo maždaug 6,6 proc., vyno – apie 5,5 proc. Vienintelė šiek tiek ūgtelėjo alaus rinka, kuri paaugo 1,1 proc.

„Tai tik parodo, kad ligonis sveiksta, bet tikrai nepasveiko, – tyrimo duomenis Alfa.lt komentavo S. Galadauskas. – Mūsų alkoholio vartojimo kultūra sveiksta, bet tikrai dar nepasveiko, nes dominuoja stiprieji gėrimai.“

VU mokslininkas Algirdas Bartkus savo ruožtu teigė, kad alkoholio vartojimas Lietuvoje mažėjo daugiausia dėl smukusių gyventojų pajamų ir bendro kainų augimo.

„Kai smunka realios pamainos, tai gyventojai labai specifiškai elgiasi su ne pirmo būtinumo prekėmis. Alkoholis nėra pirmo būtinumo prekė ir jo sąskaita žmonės visada pradeda taupyti“, – agentūrai ELTA tyrimo rezultatus komentavo A. Bartkus.

S. Galadauskas pokyčius vertina šiek tiek kitaip: „Aš kitaip sakyčiau. Pirmiausia mūsų visuomenė vystosi, jaunimas vis mažiau vartoja alkoholio. Keičiasi ir alaus vartojimas. Anksčiau didelę dalį sudarė stiprus alus, dabar – lengvas. Labai auga nealkoholinio alaus vartojimas. Visuomenė mažiau vartoja“, – sakė jis.

S. Galadauskas pastebėjo, kad miršta vadinamieji sunkūs ar intensyvūs vartotojai, o jie sudarydavo didelę alkoholio pirkėjų dalį. Jiems esą būdavo ne taip svarbu, ar vaisiukas (spirituotas vynas), ar stiprus alus, ar degtinė.

„Jie susiskaičiuodavo, kiek moka už laipsnį (tai jiems puikiai pavykdavo), ir pirkdavo atitinkamai. Tai akcizai, be abejonės, vis dar lemia. Nes nemaža dalis vartotojų alų vis dar vartoja daugiausia dėl alkoholio. Mes propaguojame alų kaip bendravimo, socializacijos, pasisėdėjimo, o ne kaip pasigėrimo priemonę. Bet yra dar dalis vartotojų, kurie alų ar vyną geria dėl pasigėrimo. Tada ir vyksta kova tarp alaus, degtinės ir vaisiuko“, – sakė jis.

Europiečiai mėgsta išgerti

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, žmonės Europoje vartoja daugiau alkoholio negu bet kurioje kitoje pasaulio dalyje.

Kasmet skelbiamoje PSO Europos sveikatos ataskaitoje nurodoma, kad Europoje statistinis asmuo, kuriam yra 15 metų ir daugiau, vidutiniškai suvartoja 9,5 litro grynojo alkoholio.

Tai lygu apie 190 litrų alaus arba 80 litrų vyno, arba 24 litrams spirito.

PSO duomenimis, bendras alkoholio vartojimas vienam gyventojui nuo 2000 m. iki 2019 m. Europoje sumažėjo 2,5 litro, arba 21 proc. Tyrimas apima 53 Europos žemyno šalis, įskaitant Rusiją ir buvusias SSRS šalis, tokias kaip Moldaviją.

Vis dėlto europiečiai, ypač Vakaruose, toliau smarkiai geria. Iš 10 labiausiai geriančių šalių pasaulyje, įsikaitant turistų suvartojamą alkoholį, 9 yra Europos Sąjungos (ES) narės.

PSO duomenimis, 8,4 proc. ES suaugusiųjų (15 metų ir vyresnių) piliečių vartojo alkoholį kasdien, 28,8 proc. – kartą per savaitę ir 22,8 proc. – kartą per mėnesį, kai 26,2 proc. teigė nevartojantys alkoholio ir jo neragavę pastaruosius 12 mėnesių.

Turi įtakos religija

Labiausiai geriančių ES šalių dešimtukas (grynojo alkoholio litrais suvartojimas vienam gyventojui 2019 m. duomenimis, ) išsidėsto taip: Čekija (14,3), Latvija (13,2), Lietuva ir Vokietija (12,8), Ispanija ir Airija (12,7), Bulgarija (12,5), Liuksemburgas (12,4), Rumunija (12,3), Prancūzija (12,2).

Nė vienoje ES šalyje alkoholio vartojimas vienam gyventojui nėra mažesnis nei 5 litrai grynojo alkoholio. Tik penkiose iš jų šis rodiklis yra žemiau 10 litrų ribos: Italijoje (8 litrai), Maltoje (8,3), Kroatijoje (8,7), Švedijoje (9) ir Nyderlanduose (9,7).

Mažiau alkoholio vartojama tik ES nepriklausančiose šalyse, kurias PSO priskiria Europos regionui: Tadžkistane (0,9 litro), Azerbaidžane (1), Turkijoje (1,8), Uzbekistane (2,6), Turkmėnistane (3,1), Izraelyje (4,4), Armėnijoje (4,7), Kazachstane (5), Albanijoje (6,8), Šiaurės Makedonijoje (6,4).

Išskyrus Šiaurės Makedoniją, Armėniją ir Izraelį, visose šiose šalyse dauguma gyventojų yra musulmonai, kuriems religija draudžia gerti alkoholinius gėrimus.