2023-ieji – Lietuvos sostinės Vilniaus, Klaipėdos krašto ir Šv. Juozapato metai

Seimas 2023-iuosius yra paskelbęs Lietuvos sostinės Vilniaus ir Gedimino laiškų, Klaipėdos krašto bei Šventojo Juozapato metais.

Taip pažymimas Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-metis, Lietuvos sostinės Vilniaus ir Gedimino laiškų 700 metų ir šventojo Juozapato kankinystės 400 metų sukaktys, pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius.

Šiemet pirmą kartą metai pažymėti trimis sukaktimis, parlamentui apribojus jų skaičių ir atsisakius praktikos, kai kasmet būdavo paskelbiama net iki poros dešimčių atmintinų metų.

Norėta išvengti chaoso

Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė sako, kad iki trijų apribojus atmintinus metus kasmet bus susikoncentruota į svarbiausius ir iškiliausius įvykius.

„Seniau būta chaoso, nes kasmet Seimas nuspręsdavo paminėti apie 20 atmintinų metų. Tokia gausa nerodo supratimo, kas yra svarbu valstybei, tuo labiau nėra galimybės tiek programų ir finansuoti. Pagaliau 2023 metais minėsime tris didžiuosius jubiliejus“, − pranešime cituojama P. Kuzmickienė.

2023-ieji paskelbti Lietuvos sostinės Vilniaus ir Gedimino laiškų metais, nes prieš 700 metų, 1323 metų sausio 25 dieną, Vilniaus miestas pirmą kartą buvo paminėtas rašytiniuose šaltiniuose, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino Europai skirtuose laiškuose.

2023-aisiais taip pat minimos Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-osios metinės. Pranešime pažymima, kad po 1923 metų sukilimo įvykęs Klaipėdos krašto prijungimas prie Lietuvos tapo vienu svarbiausių XX amžiaus geopolitinių laimėjimų, turėjo ypatingos reikšmės Lietuvos raidai, jos kaip jūrinės valstybės statusui.

Šventojo Juozapato metai paskelbti siekiant pagerbti Šv. Juozapato (Ivano Kuncevičiaus) kankinystės 400 metų sukaktį. 1623 metų lapkričio 12 dieną šis graikų apeigų katalikų (unitų) šventasis mirė Vitebske kankinystės mirtimi.

Jis Vilniaus Švč. Trejybės bažnyčioje ir Bazilijonų vienuolyne subrendo kaip iškilus dvasininkas, pasišventęs Unijinės bažnyčios įtvirtinimui ir Krikščionių bažnyčios vienybei, paskelbtas palaimintuoju 1643 metais, o 1867-aisiais – šventuoju.

Išskirta ir daugiau sukakčių

Seimas taip pat priėmė rezoliuciją, kuria išskirti valstybei svarbūs įvykiai, žymių asmenybių sukaktys, bet atskiri metai dėl jų nepaskelbti.

2023 metais minimos vargonininko, pirmosios lietuviškos operos kūrėjo Miko Petrausko 150-osios, rašytojo Mykolo Vaitkaus 140-osios, Lietuvos šaulių sąjungos įkūrėjo Vlado Putvinskio-Pūtvio 150-osios, knygnešės Felicijos Bortkevičienės 150-osios, Lietuvos žvalgės, politikės Marcelės Kubiliūtės 125-osios, istoriko, rašytojo Simono Daukanto 230-osios ir poeto Jurgio Baltrušaičio 150-osios gimimo metinės.

Taip pat išskirti aktualūs Lietuvos istorijos, politikos ir kultūros įvykiai – paskutinių okupuotos Lietuvos masinių trėmimų 70-metis, Vilniaus geto likvidavimo 80-metis, Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą 90-metis, Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto įsteigimo 80-metis, okupacinės Sovietų Sąjungos kariuomenės išvedimo iš Lietuvos 30-metis ir Jungtinių Amerikos Valstijų Kongreso Kersteno komiteto 70-metis.

2023-iaisiais sukanka 700 metų nuo Aukštaitijos vardo pagarsinimo, 770 metų nuo Dzūkijos (Dainavos) vardo pirmojo paminėjimo ir 100 metų nuo Plungės valstybinio žemaičių veislės arklių žirgyno įsteigimo.

Šioms sukaktims paminėti Seimas yra pasiūlęs Vyriausybei sudaryti tarpžinybines komisijas programoms rengti, įtraukiant į jas Lietuvos institucijas, savivaldybes, bendruomenes, organizacijas ir piliečius.

Sprendimas dėl 2025 metų

Seimas taip pat jau yra priėmęs sprendimą dėl iškilių sukakčių 2025-aisiais – jie paskelbti Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus ir Baroko literatūros, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio bei Lėktuvo ANBO bei Lietuvos aviacijos kūrėjų metais.

Baroko literatūros reikšmė Lietuvoje bus paminėta sutinkant Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus poezijos rinktinės „Trys lyrikos knygos“ 400-metį, taip pat 2025-aisiais minimos tapytojo, kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-osios gimimo metinės ir lėktuvo ANBO sukonstravimo 100-metis.

Parlamentui taip pat buvo pateiktas siūlymas dėl 2024 metų paminėjimo, siūlant juos skelbti prezidento Antano Smetonos, Lietuvos įstojimo į NATO ir Europos Sąjungą bei Lietuvos Dainų šventės metais.

2024-aisiais bus minimos 150-osios A. Smetonos gimimo metinės, taip pat sukanka 20 metų nuo Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą ir NATO bei Dainų šventės šimtmetis.

Nutarimo projektas dėl šių metų buvo pateiktas Seime, tačiau dar nesvarstytas. Per pristatymą prieštaringų vertinimų sulaukė siūlymas metus skirti prezidentui A. Smetonai.

Kai kurie parlamentarai per diskusiją jį vadino diktatoriumi, o kalbėję už A. Smetoną pabrėžė jo indėlį valstybingumo atkūrimui.

Lietuviai pripažįsta A. Smetonos nuopelnus dėl atkurto Lietuvos valstybingumo įtvirtinimo tarpukariu, valstybės pažangos tuo metu, tačiau prieštaringų vertinimų sulaukia jo atėjimas į valdžią perversmo būdu ir pasitraukimas iš Lietuvos sovietų okupacijos akivaizdoje.

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder