Velykų tradicijos pagal airius: nuo silkės laidotuvių iki švęsto vandens gėrimo

Labiausiai mums pažįstama jų garsioji Šv. Patriko diena, kuri bus minima šią savaitę, tačiau įdomu susipažinti ir su kitomis, šimtmečius siekiančiomis airiškomis tradicijomis.

Per Velykas Airijoje netrūksta nei rimties, nei kiek netikėtų ritualų. Beje, yra ko pasimokyti ir iš jų virtuvės, todėl kviečiame išbandyti šį žvarbų pavasarį sušildantį airišką receptą.

Velykos visame pasaulyje – šeimos šventė, kupina džiugesio ir linksmybių. Nors per šimtmečius šios šventės tradicijos visame pasaulyje kiek supanašėjo, tačiau skirtinguose pasaulio kampeliuose išliko ir itin unikalių ritualų.

Pavyzdžiui, kol Lietuvoje mes tik marginome kiaušinius, Airijoje egzistavo silkės laidojimo tradicija. Tad nuo spalvingų paradų iki gardžių vaišių – Airijoje tikrai netrūksta būdų švęsti šį nuostabų metų laiką.

Viena svarbiausių švenčių

Velykos Airijoje laikoma viena svarbiausių bažnytinių ir šeimos švenčių. Vienas smagiausių ir mėgstamiausių būdų kokybiškai praleisti laiką kartu su šeima yra velykinių kiaušinių medžioklė.

Vaikai ir suaugusieji džiaugsmingai ieško spalvingų šokoladinių ar tikrų kiaušinių, iš anksto paslėptų namuose ar sode.

Tradiciškai Didįjį penktadienį airiai mėgaujasi simboliniu kryžiumi paženklintomis karštomis bandelėmis su džiovintomis razinomis, o ant velykinio stalo visuomet galima pamatyti daug mėsos, riebesnių patiekalų ir, žinoma, saldumynų.

Airiškas valgiaraštis neįsivaizduojamas be keptos avienos, kumpio, bulvių, porų sriubos, kiaušinių ar specialaus velykinio pyrago su marcipanais.

Nelaiminga silkės dalia arba unikalūs airių ritualai

Su Velykomis susijusios tradicijos atspindi turtingą šalies kultūros, bendruomenės ir gastronomijos paveldą. Štai, pavyzdžiui, čia egzistuoja įdomi senovinė tradicija, susijusi su Gavėnia.

Per šį laikotarpį, bent keturiasdešimt dienų prieš Velykas, daugelis airių nevalgydavo mėsos. Dėl šios priežasties mėsininkai savo produkciją pakeisdavo į žuvį ir dažniausiai pardavinėdavo silkę.

Žmonėms pabosdavo kasdien tiek laiko valgyti tik žuvį, todėl Gavėnios pabaigoje, Velykų sekmadienį, airiai juokaudami rengdavo silkių laidotuvių ceremoniją. Per ją žuvis būdavo ne tik išplakama, bet ir į paskutinę kelionę artimiausiame vandens telkinyje palydima iškoneveikiant.

Religingiesiems airiams svarbios ir su bažnyčia susijusios tradicijos. Velykų sekmadienio mišios – būtinybė, tačiau populiarūs ir kiti ritualai, simbolizuojantys ne tik dvasinį apsivalymą, bet ir, manoma, užtikrinantys laimingesnį gyvenimą.

Pavyzdžiui, tikima, kad tądien išgerti trys gurkšniai šventinto vandens gali suteikti gerą sveikatą, o tam, kad gyvenime lydėtų sėkmė, reikia juo ir apsišlakstyti.

Airiški skoniai jūsų lėkštėje

Dar artimesnei pažinčiai su skirtingomis airių ir Britų salų virtuvės tradicijomis kartu su „Hatherwood" savaite kviečia prekybos tinklas „Lidl".

Ji pasitinka tikra mėsos fiesta, kurioje – airiški jautienos kumpio kepsniai, kiaulienos šoninė lėtai virtos ėriuko blauzdelės mėtų padaže ir kiti tradicinės jų virtuvės įkvėpti patiekalai.

Šiam patiekalui prireiks:

700 g airiškų jautienos kumpio kepsnių „Hatherwood"

1 litro vištienos sultinio

4 morkų

4 bulvių

1 svogūno

2 skiltelių česnako

2 lauro lapų

Druskos ir pipirų pagal skonį

Šviežių petražolių arba čiobrelių

Gaminimas:

Pirmiausia ant aliejaus gerai pakepinkite kubeliais supjaustytą jautieną.

Kai ji apkeps, į didesnį puodą sudėkite mėsą bei supjaustytas morkas, bulves, svogūną ir česnaką.

Viską apipilkite vištienos sultiniu, sudėkite lauro lapus bei pagardinkite druska ir pipirais.

Uždenkite ir virkite ant silpnos ugnies apie 3 valandas arba tol, kol daržovės suminkštės, o mėsa bus minkšta.

Iš patiekalo išėmę lauro lapus, troškinį supilkite į dubenėlius ir papuošimui pabarstykite šviežiomis petražolėmis arba čiobreliais.

Skanių airiškų įspūdžių!