Smiltynę papuoš Šimtmečio ąžuolas

Joje, prie pėsčiųjų tako Smėlio karčemos kopos pietvakarinėje papėdėje, penktadienį, gegužės 12 d., bus pasodintas Klaipėdos krašto Šimtmečio ąžuolas, o po juo pakasta kapsulė su laišku ateities kartoms.

Tai bus jau antrasis vardinis medis, pasodintas XXI a., taip tęsiant dar XIX a. pab. užgimusią tradiciją minėtoje aplinkoje Smiltynėje sodinti paminklinius, specialias dedikacijas turinčius medžius.

Renginio pradžia - 12 val. 15 min. Vieta - eglių eile apsodinta aikštelė ties tako į maudykles (tarp kurhauzo ir kavinės „Nerija“) ir plento sankirta.

Tradicijos gimimas

Šios iniciatyvos autorius, „Vakarų ekspreso“ žurnalistas ir kraštotyrininkas Denisas Nikitenka pasakojo, jog pradžią vardinių medelių sodinimui Smiltynėje davė su pirmuoju Lietuvos Respublikos prezidentu Antanu Smetona (1874-1944) susijęs atsitiktinumas.

„2017-aisiais skaitant tarpukario spaudą, 1934 m. gegužės 3 d. “Lietuvos aido„ numeryje žvilgsnis užkliuvo už trumpos žinutės, pavadintos “Ir klaipėdiškiai pasodino Tautos Vado Ąžuolą„. Buvo rašoma, kad medelis pasodintas Smiltynėje gegužės 1-ąją “prie naujojo tako į pajūrį".

Į iškilmes anuomet atvyko krašto komendantas plk. Raimundas Liormanas, uosto direkcijos pirmininkas inž. Balys Sližys, Klaipėdos krašto jaunimo vadas Jurgis Brūvelaitis, jaunalietuviai ir gausus publikos būrys. Nustebau. Apie tokį ąžuolą neteko girdėti", - pasakojo jis.

Todėl kraštotyrininkas nutarė išžvalgyti publikacijoje minėtą vietovę, ir nuvykus į Smiltynę prie visiems puikiai žinomo keliuko į paplūdimį, labai gerai matomoje vietoje išties stūksojo subrendęs ąžuolas.

„Vienintelis aplinkui, tad nekilo abejonių, jog tai ir gali būti tas Tautos Vado medis. Miškininkai pagal kamieno apimtį ir augavietę patvirtino ir jo amžių, kuris atitiko 1934 m. sodintojo. Tais metais A. Smetona šventė savo 60-ies metų jubiliejų, todėl jam dedikuotus vardinius ąžuolus žmonės, organizacijos sodino visoje Lietuvoje. Pagalvojau, kad šis medis negali likti visuomenės pažinimo užribiuose, kadangi Klaipėdos krašte dėl sudėtingos politinės ir socialinės situacijos po 1923-iųjų lietuvių sodinti vardiniai medžiai buvo naikinami. Taip gimė iniciatyva, jau tampanti tradicija“, - teigė kraštotyrininkas.

2019 m. gegužę prie A. Smetonos ąžuolo Kuršių nerijos miškus prižiūrinčios VĮ Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio pastangomis buvo pastatytas informacinis stulpelis bei netoliese pasodintas Prezidento institucijos 100-mečiui dedikuotas Prezidento ąžuolas.

Užkas kapsulę

Praėjus ketveriems metams, paminklinis ąžuoliukas Smiltynėje bus sodinamas dar iškilmingesne proga: Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui paminėti.

Balandį D. Nikitenkos iniciatyva netoli Juodkrantės neringiškiai pasodino ištisą 2023 pušaičių Šimtmečio giraitę su vardiniu Klaipėdos krašto ąžuoliuku. Miškasodis virto jaukia bendruomenės švente.

1923-2023 m. jubiliejui dedikuotam Smiltynės medeliui parinkta ypatinga vieta.

Anot žurnalisto, 1900-ųjų Smiltynės turistinėje schemoje buvo pažymėtas netoli dabartinio plento ir pėsčiųjų tako sankirtos augęs Kaizerio Wilhelmo ąžuolas.

„Greičiausiai tai buvo XIX a. pab. sodintas medis, dedikuotas asmenybės kultą turėjusiam Wilhemui Didžiajam (1797-1888). Šio ąžuolo nebėra, jis sunyko, tačiau buvo nesunku rasti vietą, kur jis augo, kadangi takų išsidėstymas toje vietoje išliko toks pats. Taigi, šiame plote ir bus pasodintas jau Klaipėdos krašto Šimtmečio ąžuolas“, - teigė D. Nikitenka.

Esą tokiu būdu tradicija tęsiama aktualizuojant istoriją, ir pietinėje Smėlio karčemos kopos papėdėje, kur kadaise buvo miško parkas, formuojama vardinių medžių aplinka.

Šventės metu susirinkusius pasveikins VĮ Valstybinių miškų urėdijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos, Klaipėdos miesto savivaldybės, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus atstovai. Dalyvauti renginyje pakviesti Smiltynės seniūnaitijos, Lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“, Lietuvos jūrų muziejaus atstovai, Karinių jūrų pajėgų Fuzilierių bataliono kariai, Klaipėdos uosto kapitonas ir kt.

Prieš sodinant ir miškininkų specialiai pagamintu informaciniu stulpeliu paženklinant Klaipėdos krašto ąžuoliuką kolektyviai bus giedama Tautiška giesmė bei Klaipėdoje gyvenusio Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjo Jurgio Zauerveino 1879 m. parašytas, neoficialiu Mažosios Lietuvos himnu laikomas „Lietuviais esame mes gimę“.

Prisimenant bei pagerbiant tarpukario tradicijas, po paminklinio medelio šaknimis bus padėta kapsulė su laišku ateities kartoms, tos dienos vietiniais laikraščiais, apyvartoje esančiais pinigais (euro monetos su Vyčiu reverse). Kiekvienas ceremonijos dalyvis turės galimybę simboliškai prisidėti prie ąžuoliuko sodinimo.

Pasidarbavus kastuvais šventės dalyviai bus pakviesti pasistiprinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos pasieniečių paruoštu, tradiciniu mažlietuvių šiupiniu ir kafija.

Po ceremonijos visi pageidaujantys turės puikią progą dalyvauti nemokamoje Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos Lankytojų aptarnavimo skyriaus vedėjos Snieguolės Kerpienės ekskursijoje „Po Smiltynės praeitį“ (trukmė - apie 2 val.).

FOTO APRASAS AKCENTAI. Prieš mėnesį Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui dedikuoto ąžuolo sodinimas šalia Juodkrantės tapo tikra švente. Gegužės 12-ąją dar vienas Šimtmečio ąžuolas bus sodinamas Smiltynėje.

FOTO AUTORIUS Vytauto PETRIKO nuotr.