Parodų rūmuose atidaroma pagrindinė festivalio FAKTAS-FORMA paroda

Tarptautinis formos meno festivalis šiemet dedikuojamas Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui. Todėl ir jo pagrindinė paroda „Susijungimas / Connection“ atspindi ryšius, kurie užsimezga veikiant dėl kūrybos.

Festivalis „FAKTAS-FORMA / FACT-FORM“ išaugo iš anksčiau vykdavusių respublikinių mažosios plastikos parodų. Nors renginio apimtys išaugo, tikslas išlieka tas pats - parodyti kuo platesnį autorių ir jų kūrybinės raiškos spektrą.

Įžanginis festivalio renginys bus Algirdo Boso retrospektyvinė paroda „Plaukikas“, surengta kovo pradžioje. Taip pat kovo mėnesį buvo surengtas LDS Klaipėdos skyriaus skulptorių forumas, kuriame buvo aptartos viešosios skulptūros ir formos meno aktualijos šiandieniniuose, nuolat kintančiuose kontekstuose.

Paroda „Susijungimas / Connection“ – pagrindinis festivalio renginys.Ją sudarys ekspozicijos, pristatančios šešių autorių kūrinius: Andriaus Janulio paroda „Sezono belaukiant“, Marijos Šnipaitės paroda „Per ilga naktis“, Egons Persevics paroda „Grožis ir kiti bjaurūs dalykai“, Donato Repeikos meninis tyrimas / paroda „Objektai“, Ignės Zdanevičiūtės meninis tyrimas / instaliacija „Limen“, Simonos Martinkutės meninis / mokslinis tyrimas ir instaliacija, videodokumentas, performansas - „Švie …-…“.

„Paroda suformuota taip, kad atskleistų daugiaprasmius skulptūrinės formos autorinius sprendimus - mažosios formos, šiuolaikinės skulptūros, objekto meno, instaliacijų ir kt. kūrinius, glaudžiai siejant juos su erdve, aplinka ir žmogumi. Visa tai ne tik jungtys, bet ir žymiai platesni kontekstai, apimantys lauką, esantį aplink jas“, - sako parodos kuratorė Neringa Poškutė-Jukumienė.

Visi autoriai yra viduriniosios ir jaunosios kartos menininkai, kuriantys formos bei formato meną, aktualizuojantys asmeninę kūrybą tarpdisciplininiuose, konceptualiuose kontekstuose, istorinės retrospektyvos ir kitų medžiagų tyrimuose.

Andrius Janulis - metalo menininkas, gyvena ir kuria Ukmergėje. Jo kūryboje naudojamų medžiagų sąryšis yra nukreiptas į atsakingo vartojimo propagavimą, perkūrimo estetiką. Visa tai persismelkia saikinga ironija ir nenuobodžiu, intriguojančiu dekoratyvumu.

Šis autorius klaipėdiečiams jau pažįstamas. Jis dalyvavo Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus organizuotuose Šiuolaikinio metalo meno simpoziumuose / parodose „Mazgas-Jūra“ (Klaipėdos galerijoje, 2016-2018 m.). A. Janulio sukurti „Pašto balandžiai“ iki šiol eksponuojami viešojoje miesto erdvėje, ant buvusio Karališkojo pašto langų grotų. Šįkart menininkas formuoja ir pristato laukimo estetiką.

Marija Šnipaitė - jaunosios kartos menininkė. Gyvena ir kuria Vilniuje. Pasak pačios parodos autorės: „Parodoje “Per ilga naktis" kuriu ištįsusio laiko peizažą, kurio fone gvildenu rūbo fragmentų, kaip žmogaus kūno ir jausenos tęsinio, temą.

Menininkas iš Latvijos Egons Peršēvics daugiausia dėmesio skiria didesnėms figūrinėms skulptūroms. Autorius jas kuria tyrinėdamas politiškai aktualias temas, gilindamasis į nekintančias kultūros vertybes.

Donatas Repeika - jaunasis menininkas, 2022 m. Vilniaus dailės akademijoje (VDA) apgynęs Taikomojo meno programos magistro baigiamąjį darbą. Jis baigiamųjų darbų vertinimo komisijos buvo įvertintas už baigiamojo darbo „Objektai“ aktualų šiuolaikinio meno diskurso išskleidimą turinio ir formos aspektais.

Ignė Zdanevičiūtė kūrybos_procesas_limen_2023 Liba Meller nuotr.

Ignė Zdanevičiūtė - jaunoji menininkė, 2023 metais VDA apgynusi Metalo meno ir juvelyrikos programos bakalauro baigiamąjį darbą. Ji baigiamųjų darbų vertinimo komisijos buvo įvertinta už baigiamojo darbo „Limen“ meno ir filosofijos sintezę.

Simona Martinkutė (Simona Agota Martinkus) - aktyvi Klaipėdos kultūros lauko dalyvė, tarpdisciplininio ir multimedijos meno atstovė. Festivalio parodoje ji pristatys Taikomojo meno magistrantūros studijų baigiamąjį darbą - meninį-mokslinį tyrimą: „Klaipėdos krašto visuomeninių pastatų, sovietmečio laikotarpio monumentaliosios dailės - vitražo likimas“ (tyrimo darbo vadovas dr. doc. Gvidas Slah, kūrybinio darbo vadovė doc. Neringa Poškutė-Jukumienė).

Savo kūrinyje-tyrime S. Martinkutė gilinasi į surinktą ir susistemintą informaciją apie XX a. 7-9 dešimtmečiais Klaipėdoje ir Klaipėdos krašte sukurtus vitražus, buvusius ir esančius visuomeninės ir (arba) sakralinės paskirties objektuose.

Autorės darbe konstatuojama, kiek vitražų išliko ir kiek jų buvo sunaikinta; aptariamos vitražų sunaikinimo priežastys ir jų išsaugojimo galimybės. Instaliacija, videodokumentas, performansas „Švie …-…“ atspindi tyrimo problematiškumą, savotišką „ėjimo ašmenimis“ situaciją.

Po parodos atidarymo, 18.30 val., lankytojai bus kviečiami į Parodų rūmų kiemą, kuriame gros didžėjus Vitalijus Lipo.

Dar viena festivalio paroda - Mažosios skulptūrinės formos paroda „Bronzos amžius“ – liepos 21 d. 17 val. bus pristatyta Klaipėdos galerijoje (Bažnyčių g. 6).

2023. Egons Persevics. „Legenda apie Karostos undinę“. 2020, akriliniai dažai, poliesterio derva, stiklo pluoštas.