Neįprastas muzikos instrumentų derinys: retai solo skambanti valtorna ir Klaipėdos brass kvintetas

Koncerte – virtuoziškai skambantys pučiamieji

Solistas M. Szczerba pasakoja, kad koncerte atsiskleis pučiamųjų instrumentų įvairiapusiškumas ir virtuoziškumas. „Tai bus pirmas kartas, kai rengiu tokį solinį projektą su pučiamųjų kvintetu. Dažniausiai rengiu solinius koncertus ir rečitalius su pianistais, kameriniais ir simfoniniais orkestrais. Šis koncertas bus ypatingas tuo, kad klausytojai išgirs daugybę skirtingų garso spalvų, muzikos stilių, o taip pat patirs smagių akimirkų“, – atskleidžia M. Szczerba.

Būsimame koncerte valtornininkas kartu su Klaipėdos brass kvintetu atliks Wolfgango Amadeus Mozarto, Camille‘o Saint-Saënso, Frigyeso Hidaso kūrinius, aranžuotus šiai netipiškai instrumentų sudėčiai. Suskambės ir du soliniai kūriniai valtornai. Tai Bernhardo Krolo Laudatio bei Georges Barboteu Piéces Poetiques Nr. 1 ir 5.

M. Szczerba yra Polish Baltic Philharmonic simfoninio orkestro valtornų grupės koncertmeisteris, koncertuojantis su įvairiais Lenkijos ir kitų šalių orkestrais. Jis buvo vienas iš ansamblio Hevelius Brass įkūrėjų, su kuriuo surengė per 200 pasirodymų įvairiose Europos šalyse. M. Szczerba kartu su kolegomis, lyderiaujančių Lenkijos orkestrų valtornų grupių koncertmeisteriais, taip pat įkūrė 4 valtornų ansamblį Hornet Quartet. Valtornininkas dažnai koncertuoja su žmona karilionininke Monika Kaźmierczak, kartu jie prieš keletą metų muzikavo KKS organizuojamame Klaipėdos kariliono festivalyje.

Klaipėdos brass kvinteto sudėtyje šioje programoje gros Sigitas Petrulis (meno vadovas, trimitas), Tadas Česnauskas (trimitas), Monika Miliauskienė (valtorna), Arvydas Stakvilevičius  (trombonas) ir Vidmantas Liasis (tūba).  

Unikalaus skambesio muzikos instrumentas

„Aš mėgstu valtorną dėl jos skambesio ir universalumo. Ja galima atlikti tiek daug gražios muzikos. Valtorna turi platų diapazoną, ja galima išgauti daug garsinių efektų ir spalvų, ji puikiai dera su bet kuriuo kitu instrumentu. Be to, valtorna atrodo tiesiog nuostabiai!“, – sako M. Szczerba. Atlikėjas iš pradžių mokėsi groti fortepijonu, tačiau būdamas 13 metų kaip antrąjį instrumentą pasirinko valtorną, kuri netrukus tapo pagrindiniu jo dėmesio ir studijų objektu.

Valtornos istorinės ištakos siekia labai senus laikus, ji atsirado iš medžioklės rago. Instrumentas susiformavo apie XVII amžių Prancūzijoje ir buvo vadinamas prancūzų ragu – angliškai French horn. Iš pradžių orkestruose buvo naudojamos natūralaus derinimo valtornos. Dabartinę išvaizdą su vožtuviniu mechanizmu instrumentas įgavo tik XIX a. pradžioje.

Švelnaus tembro varinis pučiamasis instrumentas įeina į klasikinių simfoninių, pučiamųjų instrumentų orkestrų, varinių instrumentų kvintetų sudėtį. Juo taip pat grojama medinių pučiamųjų instrumentų kvintete.

Valtornos ir Klaipėdos brass kvinteto skambesį klausytojai kviečiami išgirsti birželio 2 d. 18.30 val. KKS.