Žiniasklaida: Joe Bideno administracija tyliai keičia savo strategiją Ukrainoje

Pasak vieno Bideno administracijos pareigūno ir Vašingtone dirbančio Europos diplomato, JAV ir Europos Sąjungos pagalbos Ukrainai teikimui iškilus rimtam pavojui, Bideno administracija ir Europos pareigūnai tyliai keičia savo dėmesį nuo paramos Ukrainos tikslui pasiekti visišką pergalę prieš Rusiją į jos pozicijų gerinimą galimose derybose dėl karo pabaigos.

Tokios derybos greičiausiai reikštų, kad dalis Ukrainos būtų atiduota Rusijai.

Baltieji rūmai ir Pentagonas viešai tvirtina, kad administracijos politika oficialiai nesikeičia - kad jie vis dar remia Ukrainos tikslą visiškai išstumti Rusijos kariuomenę iš šalies.

Tačiau kartu su pačiais ukrainiečiais JAV ir Europos pareigūnai dabar aptaria Kijevo pajėgų perskirstymą nuo Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio dažniausiai nesėkmingo kontrpuolimo į tvirtesnę gynybinę poziciją prieš Rusijos pajėgas rytuose, teigia administracijos pareigūnas ir Europos diplomatas, ir tai patvirtino aukštas administracijos pareigūnas.

Šios pastangos taip pat apėmė oro gynybos sistemų stiprinimą ir įtvirtinimų, spygliuotos vielos kliūčių, prieštankinių kliūčių ir griovių palei Ukrainos šiaurinę sieną su Baltarusija statybą, teigia šie pareigūnai.

Be to, J. Bideno administracija daug dėmesio skiria sparčiam Ukrainos gynybos pramonės atgaivinimui, kad ji galėtų tiekti beviltiškai reikalingą ginkluotę, kurią JAV Kongresas vengia pakeisti.

Administracijos pareigūnas žurnalui "POLITICO" sakė, kad didele dalimi šio strateginio perėjimo prie gynybos siekiama sustiprinti Ukrainos pozicijas bet kokiose būsimose derybose.

"Visą laiką laikėmės tokios teorijos - vienintelis būdas šiam karui baigtis yra derybos", - sakė pareigūnas, Baltųjų rūmų atstovas spaudai, kuriam buvo suteiktas anonimiškumas, nes jis nėra įgaliotas kalbėti oficialiai.

"Mes norime, kad Ukraina turėtų kuo stipresnes rankas, kai tai įvyks."

Tačiau atstovas pabrėžė, kad kol kas jokios derybos neplanuojamos ir kad Ukrainos pajėgos vis dar vietomis puola ir toliau žudo bei sužeidžia tūkstančius Rusijos karių.

"Norime, kad jie būtų stipresnėje pozicijoje ir galėtų išlaikyti savo teritoriją. Tai nereiškia, kad mes atkalbinėjame juos nuo bet kokio naujo puolimo", - pridūrė atstovas spaudai.

J. Bidenui orientuotis beveik dvejus metus trunkančiame kare vidury sunkios rinkimų kampanijos - kai buvęs prezidentas Donaldas Trumpas ir kiti respublikonų kandidatai atvirai tyčiojasi iš jo pastangų - pasirodys geriausiu atveju sudėtinga.

Padėdama Ukrainai pereiti į labiau gynybinę poziciją, J. Bideno administracija negali atrodyti, kad perduoda pranašumą V. Putinui, nes nuo pat karo pradžios 2022 m. vasarį primygtinai tvirtino, kad visiškai palaiko V. Zelenskio pažadą siekti pergalės prieš Maskvą.

"Tos diskusijos [dėl taikos derybų] prasideda, bet [administracija] negali viešai atsitraukti dėl politinės rizikos" J. Bidenui, sakė vienas Kongreso pareigūnas, susipažinęs su administracijos mąstymu ir kuriam buvo suteiktas anonimiškumas, kad galėtų laisvai kalbėti.

Gruodžio 21 d. interviu Nacionalinio saugumo tarybos strateginės komunikacijos vadovas Džonas Kirbis (John Kirby) sakė, kad Vašingtonui "artėjant prie galo" teikti karinę pagalbą ukrainiečiams, nes respublikonai užblokavo J. Bideno prašymą skirti dar apie 60 mlrd. dolerių paramos, J. Bideno administracija "labai daug dėmesio skiria tam, kad padėtų jiems puolimo ir gynybos srityse".

"Mes tiesiog kasdien kalbamės su ukrainiečiais apie mūšio lauką, apie jų poreikius ir ketinimus", - sakė Kirbis.

Tačiau jis pridūrė: "Neketinu telegrafuoti rusams, kokia yra Ukrainos strategija artimiausiais mėnesiais".

Gruodžio pradžioje per metų pabaigoje surengtą spaudos konferenciją V. Zelenskis sakė, kad Ukraina rengia naujus pasiūlymus, kaip užbaigti karą, tačiau pridūrė, kad nekeis savo primygtinio reikalavimo, jog Rusija išvestų visas pajėgas.

Kirby dar kartą patvirtino administracijos poziciją, kad "mes nediktuojame sąlygų prezidentui Zelenskiui".

Vietoj to, sakė jis, Baltieji rūmai padeda Zelenskiui "operatyviai įgyvendinti" jo paties taikos pasiūlymą "su pašnekovais visame pasaulyje".

Per pastaruosius metus, kai JAV karinė parama Kapitolijuje sparčiai mažėjo, o kadaise puoselėtas Zelenskio kontrpuolimas žlugo nuo pat jo pradžios birželio mėnesį, Bidenas nuo pažadų, kad JAV rems Ukrainą "tiek, kiek reikės", perėjo prie pareiškimų, kad JAV teiks paramą "tiek, kiek galėsime", ir tvirtino, kad Ukraina jau pasiekė "didžiulę pergalę". Putinas patyrė nesėkmę".

Kai kurie analitikai mano, kad tai yra kodas:

Tai reiškia, kad reikia ruoštis paskelbti dalinę pergalę ir rasti būdą bent jau paliauboms ar paliauboms su Maskva, kurios paliktų Ukrainą iš dalies padalytą.

"Baideno komentaras apie pergalę turi tą privalumą, kad yra teisingas", - sakė buvęs CŽV Rusijos analizės vadovas, dabar vadovaujantis Kvinčio atsakingo valstybingumo instituto (Quincy Institute for Responsible Statecraft) strategijai, Džordžas Bebis (George Beebe).

Tačiau "laikas tapo ryškiai nepalankus, kai kalbama apie Ukrainos darbo jėgą ir pramoninius pajėgumus, ir tai tiesa, net jei Vakarai ir toliau teiks paramą.

Kuo ilgiau tai tęsis, tuo daugiau turėsime iš anksto nusileisti vien tam, kad priverstume rusus sėsti prie derybų stalo."

Perėjimas prie gynybos galėtų laimėti Ukrainai laiko, kurio jai reikia, kad galiausiai priverstų Putiną pasiekti priimtiną kompromisą.

"Labai tikėtina, kad perėjimas į gynybinę poziciją leistų ukrainiečiams taupyti išteklius, o Rusijos pažanga ateityje atrodytų mažai tikėtina", - sakė JAV kariuomenės karo koledžo žvalgybos ekspertas Anthony Pfaffas, vienas iš tyrimo, kuriame buvo numatyta V. Putino invazija į Ukrainą likus keleriems metams iki jos, autorių.

Vašingtone dirbantis Europos diplomatas teigė, kad Europos Sąjunga taip pat kelia grėsmę paspartinti Ukrainos narystę NATO, kad "ukrainiečiai atsidurtų kuo geresnėje padėtyje derėtis" su Maskva.

Tai yra opus klausimas V. Putinui, kuris, kaip manoma, labiausiai suinteresuotas strateginiu susitarimu su Vašingtonu, pagal kurį Ukraina nestotų į NATO.

J. Bideno administracija ir toliau viešai tvirtina, kad dėl narystės NATO nesiderama.

"Prezidentas J. Bidenas labai aiškiai pasakė, kad NATO bus Ukrainos ateitis", - sakė J. Kirby.

Abiejų šalių kariuomenės iš esmės tebėra aklavietėje, tačiau dabar V. Putinas galbūt signalizuoja, kad yra linkęs į kompromisą, jei jam bus leista išlaikyti maždaug 20 proc. rytuose esančios Ukrainos teritorijos, kurią jis iš dalies kontroliuoja, praėjusią savaitę rašė "The New York Times".

Paprašytas atsakyti į tą pranešimą, administracijos atstovas spaudai sakė: "Šiuo metu nežinau apie jokias rimtas diskusijas".

Tai ne vienintelis svarbus frontas, kuriame J. Bidenas bando užbaigti karą ir išvengti blogų antraščių rinkimų metais.

Artimuosiuose Rytuose administracija dalyvauja įnirtingoje diplomatinių vizitų į Izraelį serijoje - paskutinį kartą lankėsi gynybos sekretorius Lloydas Ostinas ir Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas generolas C. Q. Brownas - siekdama neleisti izraeliečiams sukelti didesnės humanitarinės katastrofos Gazoje ir peraugti į platesnio masto karą su "Hezbollah", kuris tampa realia galimybe ir gali įkaitinti visą regioną.

Apklausos rodo, kad ankstesnis J. Bideno pažadas neribotai remti Izraelio atsakomuosius veiksmus kainuoja jam paramą, ypač tarp jo progresyvių demokratų.

"Nenorime matyti antrojo fronto" prieš "Hezbollah", sakė Kirby.

Nebuvo tikimasi, kad užsienio politika vaidins svarbų vaidmenį 2024 m. rinkimų kampanijoje - ypač atsižvelgiant į tai, kad per pirmuosius dvejus J. Bideno kadencijos metus sparčiai augo infliacija, o ekonomistai pernai prognozavo recesiją.

Apklausos rodo, kad JAV ekonomika vis tiek greičiausiai bus pagrindinis klausimas, o naujoje atmintinėje teigiama, kad pagrindinė Bideno kampanijos tema bus "Amerikos demokratijos apsauga".

Tačiau sparčiai mažėjant infliacijai - nuo daugiau nei 9,1 proc. prieš metus ji sumažėjo iki beveik 2 proc. tikslinės Federalinės rezervų sistemos ribos dabar - ir ekonomikai artėjant prie labai neįprasto "minkšto nusileidimo", gali keistis skaičiavimas, kas gali turėti įtakos balsavimui 2024 m., sako Bruce'as Jentlesonas, Djuko universiteto prezidento posto tyrinėtojas.

J. Bideno reitingai vis dar yra žemi, o "Gallup" juos pavadino "blogiausiais iš visų šiuolaikinių prezidentų, einančių į sunkią perrinkimo kampaniją", o jo užsienio reikalų tvarkymas apskritai, ypač Izraelio ir Ukrainos, pastaruoju metu tapo šio vertinimo veiksniu.

Todėl, pasak Jentlesono, buvusio viceprezidento Alo Goro patarėjo, daugėjančios krizės užsienyje gali pakenkti prezidentui balsavimo kabinoje.

"Dažnai atsitinka taip, kad rinkėjai žiūri, kaip jūs vykdote užsienio politiką. Jiems nerūpi klausimai patys savaime, bet jie nori matyti lyderystę."

D. Trumpas, pagrindinis respublikonų pretendentas, jau dabar naudojasi suvokimu, kad įvykiai užsienyje tampa nekontroliuojami.

Buvęs prezidentas unikaliai įžūliai citavo vis labiau autokratišku tampantį Vengrijos ministrą pirmininką Viktorą Orbaną (D. Trumpas jį pavadino "labai gerbiamu"), Putino šalininką, sakydamas, kad D. Trumpas "yra žmogus, kuris gali išgelbėti Vakarų pasaulį".

Prieš dvi savaites D. Trumpas pagyrė V. Orbaną Naujojo Hampšyro universitete, sakydamas susirinkusiems: "[V. Orbanas] sakė, kad viskas būtų buvę visai kitaip, ir jokiu būdu Rusija ... nebūtų įsiveržusi į Ukrainą.

Rusai nebūtų galėję to padaryti, jei prezidentu būtų buvęs D. Trumpas, to nebūtų įvykę. ... Ir žinote, kas dar nebūtų įvykę? Nebūtų įvykęs išpuolis prieš Izraelį".

Paprašytas atsakyti į šį ir kitus neseniai D. Trumpo išsakytus pareiškimus, įskaitant vieną, kuriame jis palankiai citavo V. Putiną, Demokratų nacionalinio komiteto pirmininkas Džeimas Harisonas (Jaime Harrison) pareiškime žurnalui "POLITICO" sakė "Rinkėjai šiuose rinkimuose turės aiškiai pasirinkti tarp prezidento J. Bideno tvirtos lyderystės pasaulio arenoje, įskaitant jo darbą vienijant mūsų sąjungininkus ir ginant demokratiją namuose ir užsienyje, ir Donaldo Trampo diktatorių ir teroristų gyrimo istorijos.

Amerikiečiai nori prezidento, kuriuo gali pasitikėti, o ne neprognozuojamo ekstremisto - todėl kitų metų lapkritį jie dar kartą atmes Donaldą Trumpą."

Vis dėlto J. Bidenui gresia politinis pavojus, jei karas ukrainiečiams susiklostys nesėkmingai.

Net jei respublikonai ant kalvos yra daugiausia atsakingi už karinės pagalbos stabdymą, tai Bidenui politiškai nelabai padės, jei kitais metais Putinas pradės atgauti pranašumą mūšio lauke po to, kai Bidenas jau skyrė beveik 100 mlrd. dolerių Rusijai sustabdyti.

Didžiąją konflikto dalį GOP kritikai kaltino J. Bideną, kad jis per lėtai žengia į priekį, siekdamas apginkluoti ukrainiečius moderniausia ginkluote, pavyzdžiui, M1A1 "Abrams" tankais, tolimojo nuotolio precizine artilerija ir F-16 naikintuvais.

Pats V. Zelenskis liepą duotame interviu sakė, kad delsimas "suteikė Rusijai laiko užminuoti visas mūsų žemes ir sukurti kelias gynybos linijas".

Besitęsianti Ukrainos krizė taip pat atgaivina seną D. Trumpo kritiką NATO ir nepakankamai išlaidiems europiečiams.

Remiantis šių metų pradžioje paskelbta NATO ataskaita, visos didžiausios Europos ekonomikos nepasiekė bendro tikslo gynybai išleisti 2 proc. ekonomikos produkcijos.

V. Putinui Europoje gali padėti ir tai, kad neseniai rinkimuose laimėjo daugiau jo kraštutinių dešiniųjų šalininkų, įskaitant Robertą Fico Slovakijoje ir Geertą Wildersą Nyderlanduose, kurie gali prisijungti prie V. Orbano ir blokuoti siūlomą 50 mlrd. eurų (54,9 mlrd. JAV dolerių) pagalbos paketą.

Patys ukrainiečiai įsitraukė į viešą diskusiją apie tai, kiek ilgai jie gali atsilaikyti prieš Putiną.

Kadangi Ukrainai trūksta karių ir ginklų, V. Zelenskio atsisakymas svarstyti bet kokias naujas derybas su Maskva atrodo vis labiau politiškai nepagrįstas.

Ukrainos prezidentas, siekiantis pašaukti dar pusę milijono karių, susiduria su didėjančiu vidaus pasipriešinimu iš savo vyriausiojo kariuomenės vado generolo Valerijaus Zalužnio ir Kijevo mero Vitalijaus Kličko.

Aukšto rango J. Bideno administracijos pareigūnas žurnalui "POLITICO" sakė, kad visi šie veiksniai - pasipriešinimas Kongrese ir Ukrainos vidaus politika - turėjo įtakos naujoms diskusijoms su Kijevu dėl karių perdislokavimo į gynybinę poziciją.

"Kita "laukinė korta" yra tai, kiek oro sąlygos bus svarbus veiksnys.

Kai jie nuspręs, kaip jie laikysis per ateinančius du ar tris mėnesius, bus fiziškai sunkiau veikti ir pereiti į puolimą."

Viena problema, žinoma, yra ta, kad V. Putinas pernelyg gerai supranta šias rizikas, ypač atsižvelgiant į sparčiai augančius D. Trumpo, kuris pasiūlė greitai sudaryti susitarimą su Rusija dėl Ukrainos ir įsakyti JAV pasitraukti iš NATO arba bent jau sumažinti NATO pajėgumą, apklausų rezultatus.

Kariniu požiūriu didžiausią susirūpinimą gali kelti tai, kad pavasarį V. Putinas gali pereiti į puolimą su didele oro parama, kurios iki šiol vengė, bet kurią galėtų panaudoti, kai Ukrainai pritrūks gynybinių raketų.

Politiniu požiūriu nerimą kelia tai, kad V. Putinas nesileis į derybas, kol nepamatys, kas bus kitas JAV prezidentas.

Rugsėjo pabaigoje Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu pareiškė, kad rusai turi "veiklos planą iki 2025 m.", o kitą mėnesį V. Putinas pareiškė, kad Ukrainai liktų "savaitė gyventi", jei nutrūktų ginklų tiekimas iš Vakarų šalių.

Galiausiai, sakė Kirbis, būtent Putinas turi žengti pirmąjį žingsnį - o Rusijos prezidentas kol kas nieko panašaus nepadarė.

"Nors visi norėtume, kad šis karas baigtųsi nedelsiant", - sakė K. Kirbis, V. Putinas "nerodė jokių ženklų, kad pradėtų geranoriškas derybas".

Autorius Maiklas Hiršas (Michael Hirsh) yra buvęs "Newsweek" užsienio redaktorius ir vyriausiasis diplomatinis korespondentas, taip pat buvęs žurnalo "POLITICO" nacionalinis redaktorius.