Vytautas Valevičius. Ateities grėsmės

Kompiuteriai sudarė galimybes geriau dirbti, bet kai kurių vaikų neišvysi į lauką, nes jie prie jų prilipę. Biurų darbuotoja irgi mėgsta pažaisti - vietoje to, kad kurtų nauda Tėvynei ar savininkui.

Internetas praktiškai apribojo kai kurių ankstesnių žiniasklaidos priemonių populiarumą, tai matome iš nykstančių laikraščių ir žurnalų tiražų, televizijos ir radijo populiarumą mažinančiu „YouTube“`ir t.t.

Skirtingi laikai, skirtingi pasiekimai. Kas buvo, tai ne visada išnyksta, bet turi prisitaikyti prie pasikeitusių sąlygų. Teatras neišnyko, kinas užkariavo televizijas, radijas persikelia į telefonus. Žinios sklinda įvairiais socialinių tinklų kanalais. Aš jau nekalbu apie ginkluotę. Atsiradęs branduoliniams ginklas - galimybė sunaikinti žmoniją per kelias valandas. Tiesa, to neatsitiko, bet galimybės išlieka.

Vardinti praeities pasiekimus, kurie atrodė labai pavojingi ateičiai, galima be galo. Traukiniai kažkada kėlė siaubą, prieš skiepus kovojo ne ginklu, mes patys nesenai matėme mitingus ir demonstracijas prieš telebokštų statymą. Kitaip sakant, kova prieš naujoves yra mūsų gyvenimo dalis. Visuomenėje visuomet yra grupės žmonių, kurios bijo ateities ir jos pasiekimų. Ne visada pagrįstai, nors būna visko.

Tiesa, kai kurie dalykai dažnokai atneša daugiau bėdos nei naudos. Kartais ne sukelia katastrofas. Sakykim, ar tikrai vadinamasis kiniškas virusas „nepabėgo“ iš biolaboratorijos? Kol kas atsakymas neaiškus, bet...

Negalima tvirtinti, kad nereikia tirti mikrobų ar virusų, jie yra mūsų kūno dalis ir reikia apie juos žinoti daug, kad reikalui esant būtų galima žmones ar gyvūnus gydyti.

Bet dabar apie svarbiausią. Dabarties civilizacija tapo kompiuterine-internetine civilizacija.

Kompiuteriai gali daug, pavyzdžiui, vairuoti automobilį, autobusą ar  skraidymo aparatą. Vairuoja lyg ir gerai, bet kyla paprastas klausimas: kas bus atsakingas už padarytą avariją? Programuotojas? Gamintojas? Programa? Paskutinis nėra subjektas, jo juridinis statusas neleidžia patraukti atsakomybėn.

Dar didesnes problemas pradeda kelti naujas kompiuterių gaminys - dirbtinis intelektas, kuris yra mašinos sugebėjimas parodyti į žmogiškąsias panašias galimybes, argumentavimą, mokymą, planavimą, kūrybiškumą.

Dirbtinis intelektas leidžia techninėms sistemoms suvokti aplinką, susitvarkyti su tuo, ką suvokia, išspręsti kai kurias problemas siekiant konkretaus tikslo.

Toks kompiuteris priima duomenis (jau paruoštus ar surinktus per savo jutiklius, pavyzdžiui, fotoaparatą), juos apdoroja ir reaguoja. Analizuodamos ankstesnių veiksmų poveikį ir dirbdamos autonomiškai dirbtinio intelekto sistemos gali tam tikru laipsniu pritaikyti savo elgesį.

Šio produkto ateitis dar neaiški, bet jo pasirodymas sukėlė bumą, pastaruoju metu kyla į aukštumas – jo technologija sparčiai tobulėja ir yra vis dažniau naudojama įvairiose sferose – nuo verslo ir mokslo iki kūrybos.

Pavyzdžiui, dirbtinis intelektas jau kuria iliustracijas, tekstus, netgi realiu laiku transliuojamą animacinį serialą. Tai lyg ir gražu. Bet jau radau patvirtinimų, kad dirbtinio intelekto pagalba studentai kuria ne tik kursinius, bet ir diplominius darbus. Tas pats produktas jau rašo eilėraščius ar literatūrinius tekstus.

Tačiau juo galima kurti tobulas melagienas, žinomo veikėjo balsu ir sukurtu klipu paskelbti apie katastrofas ar kitos partijos veiklas. Atskirti tokį pranešimą žiniasklaidoje yra labai sudėtinga.

Taigi dirbtinio intelekto panaudojimas turi būti griežtai apibrėžtas ir plačiai kontroliuojamas, nes jis gali kurti ne tik tai kas gera, bet ir tai, kas bloga.

Nusikaltėliai juo naudosis ne mažiau, nei verslininkai ar mokslininkai. Įvertinti visas blogybes, kurios lydės jo veiklą, kol kas neįmanoma, tačiau neleisti jam skleistis nepageidaujama kryptimi – būtina.