Vytautas Čepas: Šiandien turime ir savų kiseliovų

- Seimas pritarė Visuomenės informavimo įstatymo pataisoms, kuriomis Lietuvoje būtų draudžiama retransliuoti ir platinti Rusijos ir Baltarusijos radijo bei televizijos programas. Kaip vertinate šį žingsnį?

- Jis nėra gyvybiškai būtinas, nes nėra kokio tai didelio vargo ar nuostolių - akivaizdžios rusiškų kanalų įtakos mes neturime.

Kas tas rusiškas programas žiūri, klauso?

Sutikite, nedidelis skaičius žmonių. Tad šia prasme tie kanalai didelės žalos nedaro.

Žinoma, jeigu ten varoma juoda propaganda, kuri neatitinka dabarties realijų, kitas reikalas.

Bet pradžiai reikėtų gerai pasiaiškinti, ar ten yra kažkas tokio, kas kenkia mūsų valstybei.

Yra kitas labai bjaurus dalykas - tais draudimais, ypač jei kalbame apie santykius tarp valstybių, tautų, mes varom tokį pleištą, kurio paskui neištrauksim.

Tad priimant tokius sprendimus, mano galva, reikėtų labai kruopščiai pasverti, nes niekas taip nepridaro žalos santykiams tarp žmonių, valstybių, kaip neapgalvoti sprendimai nacionaliniais ir kalbos klausimais.

- Kalbant apie įtaką, juk yra laidų, tarkime, vedamų asmeninio Kremliaus propagandisto Dmitrijaus Kiseliovo, kuris ir branduoliniu ginklu grasina, ir Lietuvą pritrėkšti kaip vabaliuką žada. Ar ir į tai turėtume nekreipti dėmesio?

- Kai pažiūrėdavau tas Kiseliovo laidas, jos man nieko kito nesukeldavo, tik pyktį. Ir supratimą, kas ten, Maskvoje, per žmonės valdžioje yra.

Tokios laidos nedaro įtakos mąstantiems, protingiems žmonėms, kurie supranta, jog kiekvienas turi savo nuomonę ir gali ją reikšti viešai.

Bėda ta, kad didelė dalis Lietuvos gyventojų yra taip angažuoti, jog mano, kad tik jų nuomonė yra „ta vienintelė ir teisinga", o jei kažkas sako kitaip, tada jau iškart - Kremliaus agentas.

Štai čia yra didžiausia mūsų bėda.

Draudimais mes sukeliame atvirkštinę reakciją. Juk pasižiūrėjus Kiseliovo ir panašias laidas, pamatai, kad ten visiškas marazmas, cirkas.

Kaip kitaip gali vertinti, kai sako, jog tokių žmonių kaip ukrainiečiai nėra ir nebuvo, kai grasina bombomis.

Aš, pavyzdžiui, pasižiūriu ir suprantu, su kuo mes čia galime turėti reikalą. Ir Europai, visam svietui net savotiška nauda pamatyti tai.

- Esate išsilavinęs žmogus ir atskiriate, kas yra kas, o kaip su tais, kurie priima už gryną pinigą ir patiki, tarkime, kad ukrainiečiai patys save žudo?

- Yra tokių. Paklausius veikėjos Erikos Švenčionienės, pasirodo, sovietmečiu visus į kolchozus reikėjo būtinai suvaryti, nes esą Lietuvai grėsė badas.

Nesuvokiama - kalbėti šitokias nesąmones. Visą laiką turėjome duonos, lašinių, grūdų kol nebuvo kolchozų, o kai tik suvarė į kolchozus, tai ir prasidėjo badas.

O Švenčionienei viskas atrodo kažkaip kitaip, tokių gi nepakeisi.

Tai žmonės su kažkokiu defektu asmenybės struktūroje - čia jau reikia specialių tyrimų.

Draudimais nieko nepasieksime.

Tiesiog nueisime tokiu pat Putino keliu - tą uždrausime, aną uždrausime.

O geriau būtų kontrpropagandą organizuoti, kurti savas laidas, atsakyti į jų propagandą, ir atsakyti kvalifikuotai, gerai pasiruošus, parodant faktus.

Tam turėtume savus gerus propagandistus parengti. Ne tuos, kurie dabar daugeliu atveju irgi mala nesąmones ne ką prasčiau nei tas Kiseliovas.

Turime savų kiseliovų. Ir jų žala yra galbūt didesnė nei Kremliaus propagandistų.

Mums reikėtų turėti kvalifikuotų propagandistų, iš akademinio sluoksnio, žmonių, kurie moka paaiškinti procesus ne taip, kaip Kreivys apie elektrą, tada, manyčiau, būtų žymiai didesnė nauda.

Ir žmonės tada suvoktų, ką sako tas asilas Kiseliovas ar propagandistė Simonian - galima parodyti, kad jie taip užsiangažavę putiniškai politikai, kad jų neįmanoma žmoniškai suprasti, nes nebeaišku, kam jie savo tautą kiša kažkur į viduramžius.

- „Eurostatas" neseniai paskelbė, jog tik 11 proc. Lietuvos gyventojų tikrina internete sužinotą informaciją. Neturime išsiugdę kritinio mastymo?

- Ką reiškia tikrinti? Vadinasi, susipažinti su kitokia informacija, tai yra, pasiskaityti, išgirsti žinias iš įvairių šaltinių, juos sulyginti ir daryti išvadas.

Nes nėra absoliučios tiesos ir absoliutaus melo.

Kalbant šia tema, visų pirma turėtume atkreipti dėmesį į savus informacijos šaltinius. Kad jie nebūtų tokie vienpusiški, vienveidžiai, kokia yra, pavyzdžiui, Lietuvos televizija.

Aš nustojau žiūrėti LRT, nes jos neįmanoma žiūrėti - viena partinė linija, viena tiesa. Ir komerciniai kanalai ne ką geriau rodo.

Čia yra didžiausia bėda.

Žmonės dažnai patiki, kad jei kažką rodė per televiziją, kuri yra valstybinė, iš biudžeto išlaikoma, vadinasi, tiesa tai, ką ten sako.

Bet visuomeninėje televizijoje dabar viena kompanija šeimininkauja, ten sustatyti savi žmonės, daugiausiai iš konservatorių partijos.

Kiek dabar žmonių palaiko konservatorius?

Apie 12 proc. Vadinasi, 88 proc. gyventojų palaiko kitas partijas ir pažiūras - tai turėtų atsispindėti ir televizijoje. Deja, šito nėra.

respublika.lt