Vienoda bausmė numatyta ir šeimininkui, kurio šuo įkando kitam žmogui, ir žmogui, jei jis įkastų šuniui

Kodėl apie tai rašau?

Kauno klinikos išplatino pranešimą, kuriame rašo, kad pastaruoju metu į šią gydymo įstaigą vis dažniau atvyksta vaikai, patyrę sužeidimus įkandus šunims.

Nuo sausio 1 dienos gydyti 107 šunų apkandžioti vaikai.

Nusprendžiau pasidomėti, kokios bausmės numatytos už tai.

Pasirodo, pritaikomas Baudžiamojo kodekso straipsnis, kad „tas, kas dėl neatsargumo sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, baudžiamas bauda, laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų" (tiesa, numatyta išimtis: jei apkandžiotas žmogus neteko regos, klausos ar buvo kitaip suluošintas, bausmė gali išaugti ir iki 10 metų).

Tokias mažas bausmes galima pateisinti tuo atveju, jei iš tikro pasielgta neatsargiai.

Pavyzdžiui, šuo kažkokiu būdu nutrūko nuo grandinės ar ištraukė pavadėlį iš šeimininko rankos ir kažkaip nusiėmė antsnukį.

Tačiau kiek kaimuose yra šunų, kuriuos šeimininkai tiesiog leidžia pasibėgioti, o ir miestuose net ir didžiuliai šunys dažnai vedžiojami be jokių antsnukių.

Todėl neatsargumu to tikrai pavadinti negalima.

Įdomiausia, kad Baudžiamajame kodekse žmogus prilyginamas šuniui ir kitiems gyvūnams.

Mat tas, kas žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį kankino, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas, irgi baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Paradoksas.

Kitaip tariant, jei tai šuo tau įkas - šeimininkui iki metų kalėjimo, jei tu šuniui įkasi - tau irgi iki metų kalėjimo.

Nors šiais laikais, kai politikai taip rūpinasi lygiomis teisėmis, tuo stebėtis gal ir nebeverta.

Pixabay nuotr.