V. Sinica: "G. Landsbergio pozicija Baltarusijos atžvilgiu apibendrintina kaip diletantizmas"

Kubilius, Juknevičienė ir svita pagrindžia tokį kaltinimą tuo, jog buvau pacituotas Baltarusijos valstybinėje televizijoje. Būti pasirinktam išnaudoti Baltarusijos propagandos nėra malonu, bet nieko daugiau, nes nei aš pirmas, nei paskutinis.

Štai R. Šimašių Kremliaus televizijos ištisai patogiai citavo dėl istorijos politikos ir TS-LKD tame nematė jokio darbo Rusijai įrodymo, nes jau planavo su Laisvės partiją koaliciją.

Mano gi kritika konservatoriams prieš valstybės interesus vykdant masiškai plūstančių migrantų neriboto įsileidimo politiką padaro mane valstybės priešu.

Bet išsiverčiu, ką rašo Baltarusijos TV ir matau, kad jie mano pozicijos esmę cituoja teisingai. O esmė tokia, kad G. Landsbergis yra žalingas kaip Užsienio reikalų ministras ir turėtų atsistatydinti, NE TODĖL, kad nereikėjo kištis į Baltarusijos demokratizaciją, BET TODĖL, kad tai daryta nepasiruošus – be Baltarusijos visuomenės daugumos palaikymo, be proeuropietiško ir galinčio laimėti rinkimus kandidato ir (Baltarusijos TV tą nutyli) neužsitikrinus sienos apsaugos nuo atsakomųjų veiksmų.

Tai tikrai yra mano pozicija. G. Landsbergio pozicija Baltarusijos atžvilgiu apibendrintina kaip diletantizmas. Ne todėl, kad tikslas buvo blogas, o todėl, kad sužaista kaip smėlio dėžėje.

Beje, analogiška situacija ir su migrantais iš Irako – gražus tikslas skirsti ir tartis, bet jeigu iš tiesų ten nuskridus PRAŠYTA (pačios URM žodžiai), tai buvo pasmerkta iš anksto. Dėl diletantizmo. Įdomu tai, kad Baltarusijos TV cituoja mane daugmaž tiksliai ir ta citata nėra jai visiškai patogi.

Kiekvienas mąstantis supranta, kad tezė, jog demokratizuoti Baltarusiją reikia, bet tą daryti pasiruošus, nėra tai, už ką pagirtų Lukašenka. Bet net šitas diktatoriškas režimas turi skrupulų pacituoti tiksliai.

Tuo tarpu Kubilius MAN priskiria tokį požiūrį, cituoju: „Lietuvos užsienio reikalų politika yra apgailėtina, ją reikia keisti kartu su visu ministru, Lietuva be reikalo remia baltarusių siekį gyventi demokratinėje Baltarusijoje“.

Melas čia tarsi nedidelis, dėl to ir profesionalus: Lietuva remia baltarusių siekį gyventi demokratijoje ne „BE REIKALO“, o daro tai diletantiškai, neprofesionaliai. O tai yra du labai skirtingi dalykai, nes pirmu atveju nesutartume dėl tikslų ir Lietuvos orientacijos, antruoju atveju nesutariame dėl priemonių ir įgyvendinimo.

Manau, kad rezultatai kalba patys už save – Baltarusijoje po visų Lietuvos pastangų, kurias TS-LKD noriai sau priskiria ir jomis didžiuojasi, Lukašenkos režimas susilpnėjo, turėjo kreiptis pagalbos į Kremlių, ją gavo, o mainais Baltarusijoje išaugo to paties Kremliaus įtaka.

Lukašenka gali patikti ar nepatikti – man visai nepatinka – bet labiau suvereni Baltarusija Lietuvai yra naudingesnė ir reikalingesnė nei mažiau suvereni Baltarusija.

Bandant demokratizuoti Baltarusiją susilpninti jos suverenumą yra nei daugiau, nei mažiau – užsienio politikos fiasko. Visai kaip ir neseniai vizito Irake metu.

Lieka klausimas, kodėl net Baltarusijos propagandinė TV mano citatos neiškreipia, o Kubilius iškreipia. Po to, beje, bandydamas pagrįsti savo teisę į kitų iškreipimus, toliau selektyviai cituoja kitus tekstus ir kitas vietas, niekaip nepaaiškindamas, kuo gi prokremliška yra mano ką tik išdėstyta pozicija.

Atvirai kalbant, tokio sąžiningo išdėstymo ir nebesitikiu. Rusijos korta veikia ne taip. Ir dar trumpai.

Rasa Juknevičienė irgi dalinasi kadru, kad buvau pacituotas, kalba kažką apie radikalią dešinę, o tada cituoja Karbauskį, kad jis pasisako už dialogą su diktatoriumi dėl migrantų. Jis gal ir pasisako, bet iš tokios jos įrašo visumos atrodo, kad tai neva panašumas, kad dialogą su Lukašenka siūlo ir Sinica.

Bet aš priešingai jokio dialogo nesiūlau. Negalima priimti pagalbos kovai su migrantais iš žmogaus, kuris pats juos mums ir siunčia. Siunčia tyčia ir dar tyčiojasi.

Bet negalima ir žaisti pagal jo primestas taisykles, t.y. visų tų pabėgėliais apsimetinėjančių nelegalų priimti, registruoti, apgyvendinti ir rūpintis lyg savo problema. Taigi negalima elgtis taip, kaip daro konservatoriai. Ne, juos reikėtų guminėmis kulkomis ar kitomis nemirtinomis, bet aiškiomis priemonėmis įtikinti pasilikti Baltarusijoje ir TEN BŪTI PATIES LUKAŠENKOS PROBLEMA.

Šiomis dienomis ne vienas pasienietis patikino, kad tai praktiškai įgyvendinama. O tada mes galėtume su tokia pat šypsena pasiūlyti Lukašenkai pagalbą.

Bėda, kad TS-LKD užsienio politikoje nuosekliai kalba prieš diktatorius, bet elgiasi rezultate jiems naudingai.

Du pavyzdžius jau aptarėme, trečią galime pridėti:

1) Baltarusijos demokratizacija. TS-LKD kovoja už opoziciją, bet sustiprina Kremliaus įtaką. Rusijos interesų pergalė;

2) Migrantų krizė. TS-LKD kaltina Lukašenką (pagrįstai) ir kalba griežtai prieš migrantų, bet realybėje vykdo „refugees welcome“ politiką, stato nelegalams stovyklas ir niekur net nežada jų nebepriimti. Viskas vyksta lygiai taip, kaip Lukašenka norėjo, tikriausiai tokio paklusnumo net nesitikėjo. Lukašenkos pergalė;

3) Astravas. Stabdyti Astravo statybas laikas buvo, žinoma, 2008-2012 metų kadencijoje, kada šis milžiniškas ir Lietuvai labai pavojingas Rusijos ir Baltarusijos projektas buvo tik planų stadijoje, o ne fizinis statinys, į kurį investuoti milijardai.

Tačiau tada A. Kubilius su komanda grėsmės nematė, priešingai, su Baltarusijos premjeru aptarinėdavo galimą energetinį bendradarbiavimą ir prekybą elektra. Jokio pareiškimo prieš statybas neteko girdėti.

Vos baigėsi jo kadencija premjero poste – mažiausiai aštuonis metus nuolat klausėmės parodomosios kovos prieš Astravo grabą. Kuri iš esmės teisinga (kaip dažnai teisingos konservatorių kalbos), bet pavėluota. Nes laikas veiksmams buvo, kai TS-LKD buvo valdžioje ir tada prieš Astravą nedarė nieko.

Tiesa, kartais sako, kad kaip užkardymą statė Visagino elektrinę (iš to meto retorikos neatrodė, kad ji prieš Astravą, tačiau juk patys turėdami daugumą leido dėl jos iš anksto pasmerktą referendumą, taigi patys (gal gal netyčia) tą projektą ir nužudė. Laimėjo ir Lukašenka, ir Kremlius.

Kadangi šia tema vis dar mažai žinoma, prieš komentuojant būtina perskaityti šį Laučiaus tekstą: https://www.delfi.lt/news/ringas/lit/vladimiras-laucius-tevynes-sajungos-g-taskas.d?id=82480609

Pagaliau būtent konservatoriams priklauso pats didžiausias nuopelnas Rusijai Lietuvoje. Jie tiek be atodairos visus dėl visko kaltino darbu Rusijai, kad ši REALI RUSIJOS GRĖSMĖ buvo visiškai devalvuota didesnės visuomenės dalies akyse.

Net kitos partijos praėjusį dešimtmetį pasigavo šią retoriką, A. Butkevičius net kaltino streikuojančius mokytojus... darbu Rusijai.

Šis TS-LKD įdirbis Rusijai neįkainojamas. Juknevičienė, o paskui ją ir TS-LKD aktyvas, vis kartoja, kad protestai prieš konservatorių valdžią (arba dabar – prieš migrantų dalybas miesteliams) yra antivalstybinė veikla, o nuversti esamą valdžią labiausiai suinteresuota Rusija.

Jeigu Rusijos interesas būtų maloni ausiai retorika, būtų tiesa, kad jiems neparanku konservatoriai. Bet kai žiūriu į veiksmų rezultatus – atrodo priešingai.