Tikrieji Partnerystės įstatymo kėslai: vienalytes poras ketina prilyginti šeimoms

Toliau kunkuliuoja aistros dėl praėjusią savaitę oficialiai registruoto Partnerystės įstatymo projekto, kurį savo parašais parėmė Liberalų sąjūdžio, Laisvės partijos,

Konservatorių bei Socialdemokratų frakcijų atstovai. Jo „kokybė" - stulbinanti, mat Seimo Teisės departamentas pataisoms pateikė net 24 pastabas.

Tiesa, departamentas labiau kimba ne prie paties turinio, o prie teisinio neraštingumo.

Jam nekliūva pati idėja įteisinti lyčiai neutralų partnerystės institutą. Nors, kita vertus, kai kurios pastabos vertos dėmesio.

„Įstatymo tekste vartojamas žodžių junginys „sudaryti partnerystę". Pažymėtina, jog kitose normose kalbama apie partnerystės įregistravimą. Todėl yra neaišku, ar minėti žodžių junginiai turi vienodą reikšmę, ar skirtingą.

Klausimas aktualus, vertinant kitas projekto nuostatas, nes, pavyzdžiui, siūloma nustatyti, kad įregistravęs partnerystę ir jos nenutraukęs asmuo negali registruoti partnerystės su kitu asmeniu.

Esant skirtingai terminologijai, liktų neaišku, ar asmenims draudžiama tik registruoti naują partnerystę, nenutraukus galiojančios, tačiau nedraudžiama sudaryti naujos partnerystės.

Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog neišsprendus šių terminų vartojimo klausimo, galėtų būti keliamas klausimas dėl monogamijos principo galiojimo partnerytės atžvilgiu", - teigia Teisės departamentas.

Pritaria nuogąstavimams

Laisvos visuomenės instituto teisės ekspertas Ramūnas Aušrotas „Vakaro žinioms" sakė nesusipažinęs su departamento išvada, tačiau jis pritaria, kad pastaroji nuostata leistų vienam asmeniui turėti net iškart kelis partnerius.

Tačiau dar labiau jis kraupsta nuo kitų dalykų ir pritaria „valstiečių" šešėlinės vyriausybės nutarimui, paraginti Seimą nesvarstyti valdančiųjų parengtų partnerystės, kaip šeimos teisinio santykio, sureguliavimo klausimų.

Vietoj to siūloma sudaryti prielaidas spręsti tos pačios lyties asmenų turtinius, jų atstovavimo sveikatos priežiūros srityje ir pan. klausimus.

„Partnerystės įstatymo projekte partnerystei apibrėžti kopijuojama 2011 m. Konstitucinio Teismo (KT) nutarime suformuluota „šeimos" sąvoka: „šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas".

Partnerystės įstatymo iniciatoriai vietoj žodžio „šeima" įrašė žodį „partnerystė" bei paliko visus KT nutarime išvardintus „šeimos" turinio ypatumus", - pastebi šešėlinė vyriausybė.

„Šešėlinė vyriausybė remiasi Vakarų Europos patirtimi. Ten partnerystės institutas yra priemonė vienalytėms poroms gauti teises ir pareigas, kurios būdingos santuokai, taip pat ir dėl įvaikinimo.

Paskui paprastai keliamas toks klausimas: negali būti panašūs santykiai - šeimų ir partnerių - reguliuojami dviem skirtingais būdais.

Tada būna teisminės bylos ir teismai išaiškina, kad negali būti skirtingos traktuotės abiejų rūšių santykiams. Neteko matyti nė vieno atvejo, kad, esant tokiai bylai, teismas būtų išaiškinęs kitaip", - dėstė R.Aušrotas.

Bandymas apeiti Konstituciją

Šešėlinis kabinetas taip pat atkreipia dėmesį, kad nors Partnerystės įstatymo rengėjai deklaruoja bandą išvengti nuorodų į vaikus ir įsivaikinimą, jie tuo pačiu metu kuria dviejų rūšių šeimas, kurių viena neturės įsivaikinimo galimybės, taigi, galės bet kuriuo metu deklaruoti esanti diskriminuojama.

Tai reiškia, kad taip sukuriama prielaida homoseksualių asmenų poroms ginti savo teises teisme ir reikalauti įsivaikinimo. Tokiems nuogąstavimams visiškai pritaria R.Aušrotas.

„Tokiu atveju bus sakoma, kad partnerystė suteikia mažiau teisių negu santuoka ir bus reikalaujama teises sulyginti", - įspėjo teisės ekspertas.

Pasak jo, Partnerystės įstatymo projektas, priešingai, nei skelbiama, užregistruotas ne tam, kad partneriams būtų galima lengviau spręsti turtinius klausimus, bet tam, kad jie įgytų šeimų teises.

„Apie tai valdantieji nekalba. Tačiau akivaizdu, kad jų tikslas yra toks. Priešingu atveju valdantieji pritartų Teisės ir teisėtvarkos komiteto svarstomam Susitarimo dėl bendro gyvenimo įstatymo projektui, kuris sprendžia visus turtinius ir kitus praktinius klausimus, neliesdamas šeimos statuto klausimo.

Tačiau į Partnerystės įstatymo projektą partnerystės sąvoka įrašyta analogiška, kaip KT apibrėžė šeimos sąvoką. Jei sąvokos turinys yra identiškas, negalės būti taip, kad vienas darinys - šeima, o kitas - ne. Tokiu atveju ir teisės turi būti suvienodinamos.

Austrijos KT taip ir pasakė. Partnerystė yra būdas įeiti pro užpakalines duris. Konstitucija aiškiai numato tik vyro ir moters santuoką, o per partnerystę galima tai apeiti", - projekto autorių kėslus demaskavo R.Aušrotas.

Abejojančius ims persekioti

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ramina, kad Partnerystės įstatymas nekelia jokio pavojaus tradicinėms vertybėms.

Tačiau R.Aušroto teigimu, jau dabar Lietuvoje atsirado tokių, kurie Lietuvos KT 2011 m. nutarimą interpretuoja, kad „šeima nėra tik susituokę vyras ir moteris ar vieniša motina su vaiku, bet ir kai kas daugiau".

„Kai tai bus įteisinta ir įstatymu, viešoje erdvėje jau nebegalėsi sakyti, kad tai nėra šeima. Tada atsiras sąžinės laisvės ribojimo klausimas, kaip jau yra Vakaruose. Ten akademinėje visuomenėje suabejojus, kad tai šeima, jau galimos drausminės bylos. Mokydamas studentus negali sakyti priešingai nei yra įrašyta įstatyme.

O ir ugdymo programoje ten jau atsirado reikalavimai ugdyti vaikus ir apie šeimas, atsiradusias vienalytės partnerystės būdu. Tada tėvai, kurie su tuo nesutinka, negali reikalauti, kad tai būtų išbraukta iš programos", - įspėjo pašnekovas.

Privaloma net per pamokas

Anot jo, su tokia problema buvo susidūrusi Jungtinė Karalystė, įteisinusi vienalytes santuokas. Net pradinėse klasėse buvo įpareigota vaikus mokyti apie įvairias šeimas. Tėvų bendruomenė reikalavo išbraukti tokią nuostatą, Švietimo ministerija nesutiko, nes įstatymas sako, kad šeima - ir vyras su vyru.

Tada tėvai pareikalavo teisės neleisti vaikų į tokias pamokas.

Dviejų metų karo rezultatas: tėvai išsikovojo teisę neleisti vaikų į pamokas, kurių metu šviečiama apie netradicinius buvimo kartu darinius.

„Tada ministerija pasiūlė principą, kad dėl paties rengimo šeimai programos turinio turi susitarti tėvai ir mokyklos administracija. Galite nesunkiai numanyti, kad mokyklose, kuriose 80 proc. sudaro musulmonų vaikai, bendruomenė nebus palanki tokiam turiniui - kad atsirastų švietimas apie vienos lyties darinius.

Lietuvoje - blogiau. Kaip tik dabar rengiama nauja programa, pakeisianti 2016 m. patvirtintą lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai programą. 2016 m. programa numato derinimo principą tarp tėvų ir mokyklos, nauja programa to principo nenumato, įveda lyčiai neutralų ugdymą be derinimo", - kraupino R.Aušrotas.

Pasak jo, baisiausia, kad neužtektų vaikų neleisti tik į tam tikras pamokas, kuriose būtų kalbama apie vienalyčius darinius, nes toks požiūris gali būti integruotas į visą švietimą, net matematikos uždaviniai gali suktis apie vienalytes poras.

„Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba kiekvienais metais rekomenduoja, kad programose pateikiant pavyzdžius, duodant uždavinius ar literatūros pamokose atsirastų vis daugiau mažumų pavyzdėlių.

Jei valstybiniu lygmeniu bus įtvirtintos vienalytės šeimos, bus jau nebe rekomenduojama, o reikalaujama", - reziumavo R.Aušrotas.