Karas Ukrainoje

Taikos era baigėsi: ukrainiečiai pirmieji "atėjo" į Trečiąjį pasaulinį karą

(19)

Nepaisant to, kad, pasak Ukrainos ginkluotųjų pajėgų sausumos pajėgų vado generolo pulkininko Oleksandro Syrskio, Rusijos žiemos puolimo tikslai buvo neįgyvendinti, įvairiose tarptautinėse platformose ir toliau diskutuojama apie Rusijos ir Ukrainos karo baigtį, jei ne susitaikymo, tai Ukrainos strategijos keitimo - perėjimo nuo puolimo prie gynybos - kontekste. Apie tai kalbama Bloomberg straipsnyje.

Laikraščio apžvalgininkas Andreas Kluthas pažymi, kad JAV nacionalinio saugumo patarėjas Jake'as Sullivanas Davoso forumo kuluaruose Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui perduos JAV prezidento Joe Bideno žinią, kad Ukraina turėtų pakeisti savo strategiją ir pereiti prie gynybos.

Viena vertus, laipsniškas Ukrainos kariuomenės išsekimas, amunicijos trūkumas, apie kurį jau viešai kalba karinė vadovybė, ir delsimas išmokėti JAV ir ES finansinę paramą tarsi užsimena, kad šis scenarijus yra arčiausiai realybės.

Kita vertus, padidėjęs ginklų, įskaitant Rusijos kariniam-pramoniniam kompleksui būtiną elektroniką, tiekimas iš Kremliaus partnerių aiškiai rodo, kad paliaubų Ukrainoje atveju Rusija neabejotinai pasinaudos pertrauka.

Be to, istorinis faktas rodo, kad nuolaidžiavimas diktatoriams neveda prie taikos, o tik sukuria neišvengiamą konfliktą ateityje.

Be to, galime kalbėti apie Rusijos apetitų didėjimą ir invazijos bei destabilizacijos geografijos plėtrą.

"Jei Rusijai pavyks pasiekti savo strateginių tikslų kare Ukrainoje, ji išprovokuos virtinę įvykių.

Tai reikš, kad JAV negalės vykdyti savo ekonominių ir politinių įsipareigojimų.

Pasienyje su ES bus sukurta nestabili, potencialiai rizikinga zona ir nukraujuos Europa.

Kinija ir jos sąjungininkai gaus dar vieną šansą: pasaulio politika ir ekonomika ims krypti į Tolimuosius Rytus", - sakė Nacionalinio strateginių tyrimų instituto skyriaus vadovas Oleksijus Ižakas.

Rusijos Ukrainoje sukeltas karas jau sukėlė saugumo krizę Europoje - ES net pradėjo svarstyti seniai brandintą idėją sukurti vieningą kariuomenę.

Pavyzdžiui, Danijos, Švedijos ir Suomijos užsienio reikalų ir gynybos ministerijų vadovai pabrėžė, kad artimiausiu metu Rusija kels rimtą grėsmę Šiaurės Europai, ir jau pasirašė bendradarbiavimo gynybos srityje sutartį su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis...

Jau nekalbant apie tai, kad grėsmė gali kilti ir Moldovai, Baltijos šalims bei Lenkijai...

ve.lt

"Bilietas į karą" Vakarams

Iš tiesų Rusijos strateginių tikslų pasiekimas kare su Ukraina yra tiesioginis bilietas į karą ES šalims

. Ir jos gali turėti nedaug laiko pasiruošti, sako Pilietinės visuomenės tyrimų centro vadovas Vitalijus Kulykas: "Vakarai mano, kad jie yra saugūs, kad Rusija Ukrainoje bus išsekinta ir, net jei pasieks taktinį pranašumą, rusai neturės pakankamai išteklių, kad iš karto užpultų Vakarus.

Iš tikrųjų tai didžiulė klaida.

Užgrobus tam tikras teritorijas, absorbavus Baltarusiją ir dalį Ukrainos, Rusija gaus tiek žmogiškųjų išteklių atkurti savo kariuomenės kovinį pajėgumą, tiek atsiras galimybė panaudoti įvairias hibridinės grėsmės priemones ES šalims.

Akivaizdu, kad bus puolamos Baltijos šalys, Suomija, Lenkija ir Balkanai".

Jis mano, kad net jei vyresnioji Rusijos partnerė Kinija nebus suinteresuota tokiu Rusijos Federacijos stiprinimu, Maskva galės greitai atkurti savo karinį potencialą ir mesti iššūkį Europos Sąjungai ir NATO.

"Rusija gali mesti iššūkį NATO per kelerius metus, jei Aljansas egzistuos, ir surengti kelias operacijas.

Po to ji privers Europos Sąjungos šalis įvesti sau palankią pasaulio tvarką, kurioje Europos šalys užims nepavydėtiną vietą kaip savotiškas pasaulio civilizacijos muziejus, kuriame bus laukiami kinų, rusų ir indų turistai", - pridūrė Vitalijus Kulykas.

Ilko Kučerovo demokratinių iniciatyvų fondo tarptautinis ekspertas Tarasas Žovtenko pritaria šiai nuomonei ir pažymi, kad nors Ukraina yra viena centrinių vietų Maskvos agresyviuose planuose, karas Ukrainoje yra tik didesnės strateginės Rusijos agresijos prieš Vakarus elementas.

"Ir jokios derybos su Rusija ar paliaubos Ukrainoje neatneš strateginio saugumo nei Europai, nei visiems Vakarams.

Tik strateginis Rusijos pralaimėjimas gali užtikrinti regioninį ir pasaulinį saugumą bent kelis ateinančius dešimtmečius.

Tačiau Ukrainos pralaimėjimo atveju Kremlius neabejotinai pasinaudotų Vakarų silpnumu.

Jis panaudotų jėgą arba šantažą, kad įgyvendintų savo ultimatumą, kurį 2021 m. gruodį išsakė Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Riabkovas, paraginęs NATO "susipakuoti" ir "atsistoti už 1997 m. linijos".

Kremliui karinė pergalė Ukrainoje atvertų kelią tiesiogiai panaudoti jėgą prieš NATO", - sakė jis.

ve.lt

Pasirengimas konfrontacijai

Būtent vienas iš šių scenarijų - su detaliai aprašytais NATO ir Rusijos veiksmais, prognozuojant visavertį tarpusavio karą - neseniai išjudino informacinę erdvę.

NATO pakomentavo "Bild" straipsnį ir pavadino aprašytą scenarijų treniruote. Esą tai neturi nieko bendra su žvalgyba ir realiomis prognozėmis.

Tačiau tai, kas iš tikrųjų įvyks, yra didžiausios nuo Šaltojo karo laikų NATO lauko pratybos, numatytos 2024 m. pirmąjį pusmetį.

"Steadfast Defender" pratybose bus ginama NATO narė rytiniame flange, kurią puola Rusijos kariuomenė...

Pagrindiniai įvykiai vyks Lenkijoje ir Baltijos šalyse.

Be to, kovo mėnesį vyks pratybos "Nordic Response 2024", kurių tikslas - treniruoti operacijas Arktyje. Kovo 3-14 d. planuojami rimti šaudymai ir koviniai išpuoliai prie Norvegijos krantų...", - sako analitinio centro "Politika" prezidentas Ihoris Popovas.

Taigi galima daryti prielaidą, kad ir Vakaruose Rusijos ir Ukrainos karas vertinamas tik kaip vienas iš pagrindinių konfrontacijos elementų.

Šią nuomonę patvirtina, pavyzdžiui, Didžiosios Britanijos gynybos sekretoriaus Granto Šapso (Grant Shapps) kalba.

Visų pirma jame teigiama, kad Jungtinės Karalystės ginkluotųjų pajėgų užduotis yra veikti aktyviai, demonstruojant jėgą ir užkertant kelią konfliktams, o ne mobilizuojant dar daugiau išteklių karui.

Juk šiandien Eurazijoje nėra atskirų izoliuotų karų ir konfliktų, o viskas, kas vyksta, yra vieno proceso - pasaulio tvarkos krizės - dalis.

Žinoma, ji ne šiaip įvyko, o buvo išprovokuota vadinamosios Blogio ašies šalių: atskiri įvairių konfliktų protrūkiai, įskaitant karą Ukrainoje, yra bendros pasaulinės destabilizacijos strategijos dalis.

"Dabartinės šiuolaikinio pasaulio "blogio ašies" - Maskvos, Teherano ir Pchenjano - logika paprasta.

Šis agresyvių diktatūrų aljansas siekia sukurti situaciją, kai Vakarai paprasčiausiai nesugebės tinkamai reaguoti į dar vieną regioninį konfliktą iš panašių konfliktų kaskados...

Tai, pagal Kremliaus logiką, bus "šiuolaikinio vienpolio pasaulio pabaiga", - pažymi Tarasas Žovtenko.

"Todėl šiai "blogio ašiai" reikia parodyti, kad agresyvus karas civilizuotam pasauliui nepriimtinas. Priešingu atveju pasaulio nelaukia nieko gero.

ve.lt

Nestandartiniai atsakymai į standartinį šantažą

Ukrainos ateities instituto politologas Ihoris Tyškevičius (Ihor Tyshkevych) atkreipia dėmesį į tai, kad, leisdama Rusijai "artikuliuoti "didžiosios galios" ambicijas, ji taip pat turi galimybę "pretenduoti performuoti politinius dialogus apie ateitį iš Pekino ir Vašingtono pokalbio į trikampį su Maskva arba sudėtingesnę struktūrą".

Ypač daug dėmesio Kremlius dabar skiria didelio intensyvumo kovų Ukrainoje palaikymui, kad pademonstruotų Vakarams (su kurių pagalba Ukraina kariauja), jog karo tęsimas pareikalaus vis daugiau išteklių ir išlaidų.

Ir tai yra neracionalu. Be to, esama ir užuominų apie problemų masto didinimo galimybę - naujų įtampos taškų, naujų karų atsiradimą.

"Paprastais žodžiais tariant, Vakarams siunčiamas paprastas signalas: "Derėkimės, ir kuo greičiau, tuo geriau", - sakė A. Tyškevičius, - "Kartu tai reiškia derybas dėl Ukrainos per Ukrainos galvą".

Atsižvelgiant į tai, kad ne visi europiečiai supranta realią Rusijos keliamą grėsmę, kad Vakarų sluoksniai baiminasi Rusijos žlugimo ir kad Vakarų visuomenės nenori leisti pinigų "kažkieno kitam karui", Ukrainai jau vakar reikia kurti kokybišką komunikaciją šiais klausimais.

"Dialogai dėl Vašingtono ir Pekino atsakomybės (arba įtakos sferų) pasidalijimo bus tęsiami.

Ir, manau, akivaizdu, kad du pašnekovai kompromisą ras greičiau nei trys. Kitaip tariant, Rusijos nesugebėjimas sugrįžti į pasaulinės supervalstybės statusą naudingas ir Jungtinėms Valstijoms, ir Kinijai.

Čia svarbu išplėsti šią tezę politikos, ekonomikos ir saugumo srityje.

Žinoma, žvelgiant į problemą iš abiejų pusių - ir Azijos, ir Amerikos... Tokia artikuliacija (o ne noras nuspėti respublikonų ar demokratų nuomonę) padarys mus įdomius (o gal ir naudingus bei reikalingus) ir vieniems, ir kitiems", - tokio bendravimo pavyzdį pateikia Ihoris Tyškevičius.

ve.lt

Be to, jo nuomone, verta apeliuoti į racionalumą: "Rusija mus gąsdina išlaidomis.

Kažkodėl bijome pasakyti, kad parama Ukrainai yra gera paskata, kuri jau atgaivino JAV karinį-pramoninį kompleksą.

Tai reiškia, kad sukūrė naujų darbo vietų, suteikė užsakymų (tokia pat kompensacija mūsų kaimynams už patiektą seną sovietinę techniką) keleriems metams į priekį.

Galiausiai, mes nesiūlome, kad "rusiškų ginklų" nesėkmės Ukrainoje sumažintų Rusijos, kaip modernių ginklų pardavėjos, vaidmenį.

Nesakome, kad jei dalis gamybos bus lokalizuota čia, Ukrainoje, tokios bendros įmonės, gaminančios ne pačią pažangiausią, bet modernią ir kokybišką įrangą, po karo išbandys (ir pakeis) Rusijos karinį-pramoninį kompleksą pasaulinėse rinkose.

Tai brangu, bet veikia.

Tai racionalumas ir pokalbis ne apie išlaidas, o apie galimą naudą. Tokiu formatu parama Ukrainai šiandien yra nebe labdara, o investicija."

Istorija su antirusiškomis sankcijomis yra panaši: "Reikia pripažinti, kad yra skirtumas tarp "nepirkite prekių iš Rusijos" ir "uždarius rinką rusiškoms prekėms, pakeiskime jas ukrainietiškais produktais".

Ne mažiau svarbu Vakarams paaiškinti, "kas bus po Rusijos".

Taigi Kremlius žaidžia senais nuogąstavimais dėl "supervalstybės žlugimo" ir "įtampos zonos" prie Europos sienų.

Tačiau užuot kūrusi gąsdinančią nežinią, Ukraina turėtų stengtis suteikti Vakarams supratimą apie tai, kas gali nutikti po karo. Kaip galėtų atrodyti nauja kaimynystės politika Rytų Europoje, kokia turėtų būti regioninė saugumo politika, kaip pasikeistų galios ir įtakos pusiausvyra Juodosios jūros baseine...

"Galiausiai, dar yra erdvės Ukrainos funkcionalumo regione vizijai...", - priduria ekspertas.

Ukrainos tezės dėl narystės NATO ir ES yra aiškios. Tačiau Vakarams reikia pasakyti ne tik tai, kad mums reikia "padėti" ir "priimti".

Jie - ir mes - taip pat turėtume suprasti, kiek verta "avietė". Tai yra, kokia Ukraina bus po karo, ko Ukraina neprašys, bet gali pasiūlyti pasauliui, ir galiausiai, kodėl visa tai verta jos pergalės prieš Rusiją.

Juk jei visa tai nebus padaryta, juokas, kad mes pirmieji priėjome prie Trečiojo pasaulinio karo, netrukus gali tapti realybe.

ve.lt

unian.net

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Raktažodžiai

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder