Parkavimo rinkliavos išplėtimas Europinių investicijų sąskaita?

Šį kartą, sprendimą patobulinus, jis vėl teikiamas. Deja, plačios, argumentuotos diskusijos su visuomene kaip ir nevyko. Tik dvi dienas prieš Klaipėdos miesto tarybos posėdį vykusi Seniūnaičių sueiga rodo, kad klausimo su visuomenė svarstymo procedūra skubota, šiam sprendimui seniūnaičiai nepritarė.

Verslo bendruomenė per asociacijas taip pat kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybę su nepritarimu šiam sprendimui, argumentuodama į tai, kad klausimas yra ne laiku.

Šiuo metu vis dar esant karantinui, verslas tik po truputį pradeda atnaujinti savo veiklas, po pusės metų trukusio veiklos ribojimo.

Verslo nuomonė, kad rinkliavos dydžio ir praplėtimo klausimas turi būti sprendžiamas tik tada, kai bus įrengtos alternatyvios pigesnės parkavimo aikštelės gyventojų automobiliams senamiesčio prieigose.

Šiandieną svarstant klausimą Sveikatos ir socialinių reikalų komitete, argumentai apie tai, kad gyvybiškai svarbu padidinti rinkliavos tarifus ir praplėsti parkavimo zoną nustebino ne tik mane, bet ir dalį komiteto narių.

Keletas pavyzdžių, kurie rodo, kad klausimui yra visiškai nepasirengta, siūlomi sprendimai yra visiškai prasilenkiantys su logika ir teisės aktų reikalavimais.

Kultūros ir poilsio parko prieigose iš ties labai daug tėvų atvyksta į parką, pasivaikščioti su mažamečiais vaikais.

Šiandieną išgirdome Klaipėdos miesto administracijos direktoriaus G. Neniškio poziciją, kad norint pasivaikščioti parke už automobilių stovėjimą, teks mokėti. Paklausus, kur alternatyviai būtų galima palikti automobilį ir pasivaikščioti parke, buvo atsakyta, kad kitoje H.Manto pusėje esančioje parkavimo aikštelėje.

Stebina, kad administracija net nepasidomi, kad kitoje gatvės pusėje yra Klaipėdos universiteto teritorija, su jam apibrėžtu žemės sklypu. Tai yra ne vieša parkavimo aikštelė, tai yra universiteto sklypas, kuris skirtas jo reikmėms. Įsivaizduokite, kad kažkas tiesiog atvyktų į Jūsų valdomą sklypą, kurį Jūs prižiūrite, tvarkote ir jame kas tik nori paliktų automobilius.

Kitas pavyzdys apskritai nesuprantamas, Europos sąjunga skyrė Klaipėdos miesto integruotų investicijų teritorijos kompleksiniam tikslinės teritorijos daugiabučių kiemų tvarkymui 5 mln. Eur.

Už šias lėšas yra įrengtos 446 parkavimo vietos Rumpiškės kvartale. Tai taip išeina, kad už Europos sąjungos lėšas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija vykdys ekonominę veiklą, tai yra rinks rinkliavą, nors toks sprendimas vienareikšmiškai sąlygos Europos lėšų grąžinimo sankciją.

Siauras parkavimo požiūris, rodo kompleksiškumo nebuvimą ir visuomeninės naudos nepasvėrimą. Ne tam Europa skiria finansavimą, kad pasipinigautų VšĮ Klaipėdos keleivinis transportas. Šią įstaigą jau seniai reikėtų perorganizuoti į Biudžetinę įstaigą, tuomet ir sprendimai, ir išlaidos būtų aiškios ir valdomos.

Šiuo metu, didžiausią naudą dėl rinkliavos padidinimo gaus VšĮ Klaipėdos keleivinis transportas, kurio finansavimui skiriama net 30 proc. nuo surinktų lėšų.

Kodėl strimgalviais drastiškai plečiama rinkliava gyvenamuosiuose kvartaluose, argumentai yra labai silpni.

Savivaldybė daugelį metų siekė pagaliau pradėti investicijas į gyvenamuosius kvartalus, tačiau kalbos apie tai, kad sutvarkius kiemus, ten gyventojams reikės mokėti rinkliavą tikrai nebuvo.

Atvirkščiai, savivaldybė privalo skatinti gyventojus prižiūrėti kiemus, galiausiai išsinuomoti priskirtus žemės sklypus ir taip skatinti būti savo miesto šeimininkais. Deja, šiuo klausimu mero pozicijos mes taip pat neišgirdome.