Negalima suprasti Rusijos kaip demokratinės šalies. Kodėl tai galima tvirtinti?

Negalima suvokti vaiko kaip senolio, negalima suprasti Rusijos kaip demokratinės šalies. Kodėl tai galima tvirtinti? Pabandykime išsiaiškinti.

Rinkimai

Paprastai tiek Rusijoje, tiek pas mus į rinkimus žiūrima kaip į balsavimo procedūrą. Atėjai, pasirinkai, palikai.

Tai neteisinga samprata. Pats balsavimas sudaro gal tik labai mažą dalį to, kas vadinama rinkimais.

Pradinė jų sąlyga - politinių organizacijų buvimas. Rusijoje veikusios opozicinės partijos buvo panaikintos, o naujos neįregistruojamos, formaliai jų nemažai, tačiau jos randasi tik su Kremliaus administracijos leidimu.

Bandymai užregistruoti „netinkamą“ organizaciją tęsiasi dešimtmečiais ir baigiasi prašymo atmetimais.

Kita procedūra - netinkamų kandidatų atmetimas. Vienas iš populiariausių būdų - parašų atmetimas. Ekspertai būna slapti ir už nieką neatsako.

Pastaraisiais metais įvesti nauji draudimai, turintys įstatymo galią.

Sakykim, piliečiai, kurie rėmė vadinamąsias „nepageidaujamas“ ar „užsienio agentų“ organizacijas, gali būti nušalinami nuo rinkimų nieko daugiau neaiškinant. 

Trečias elementas yra rinkimų komisijos, kurios sudaromos valstybės nurodymų, joms parenkant tinkamus kadrus.

Todėl ne vienu atveju rinkimų rezultatai būna 90 ar daugiau procentų, balsuojant už reikimą partiją ar kandidatą.

Falsifikavimas vyksta nuo žemiausio iki aukščiausio rinkimų komisijos lygio.

Viso to pasekmė yra didesnės visuomenės dalies neatstovavimas renkamuose valstybės organuose ir totali aukščiausios administracijos kontrolė.

Nuosavybė

Per pastaruosius dvidešimt metų Rusijoje valstybės nuosavybė išaugo nuo 25 iki 70 procentų, milijardierių skaičius 2010 metais siekė 100 žmonių, dabar jis viršija 200, jų bendra turto vertė sudarė 663 milijardus JAV dolerių.

Tiesa, ta jų nuosavybė gali būti bet kada atimta, tai parodė 2003 metų procesas prieš stambiausią naftos kompaniją.

Žinant, kad ekonomistai Rusijos ekonomiką vadina feodaline rentos ekonomika, galima matyti, kad turtingaisiais galima tapti tik gavus tam tikrą valstybės turto dalį.

Pavyzdžiui, rinkti privatų mokestį ar dalyvauti nereikalingų objektų statybose.

O valdininkas (policininkas, saugumietis ir t.t.), net įkliuvęs su milijardinėmis sumomis, gali tik padrebėti ir nesulaukti bausmės. Valstybinės nuosavybės grobstymas yra leidžiamas, tiesa, pagal rangą.

Žiniasklaida 

Vos tik atėjęs į valdžią V.Putinas ėmėsi informacijos valdymo. Pirmiausia sunaikino nepriklausomas televizijas (didžiąsias), vėliau ištuštino spausdintos žiniasklaidos lauką. Pastaruoju metu naikina internetinius darinius.

Nepriklausoma žiniasklaida atakuota įvairių prievartos institucijų arba buvo perperkama „savųjų“ turtuolių. Internetiniai resursai sunkiai pasidavė valdymui.

„Linksmiausia“ istorija - kaip Rusijos valdžia kovojo su kanalu „Telegram“. Kova pasibaigė nepriklausomo savininko pergale, bet dabar Rusijos administracija pradeda kovą su didžiaisiais interneto gigantais Google, Twitter, Youtube. Kol kas nesėkmingai, bet atkakliai. 

Santykinai laisvų informavimo priemonių lieka vis mažiau, o oficiali televizija tapo propagandos priemone. Tačiau pastarosios populiarumas vis krenta, ir dauguma suaugusių bei jaunimo naujienų ieško internete, o ne oficiozuose.

Apibendrinimas. Pilnai aprašyti dabartinę Rusiją būtų keblu, todėl pasinaudosiu vieno ekonomisto charakteristika „Naujasis feodalizmas“.