"Ne viskas taip vienareikšmiška": paskelbtas naujas latvių nuomonės apie karą Ukrainoje tyrimas

Tačiau 28 proc. rusakalbių šalies gyventojų ir 10 proc. respondentų, kuriems latvių kalba yra gimtoji, vengė pateikti Rusijos veiksmų Ukrainoje vertinimą ir apklausoje mieliau rinkosi atsakymą "nežinau".

Tarp latvių tų, kurie karinius veiksmus pateisina tuo, kad Rusija "gina savo interesus NATO atžvilgiu ir Ukrainoje gyvenančių rusakalbių gyventojų interesus ir interesus", - 6 %, tarp rusakalbių - 38 %.

"28 proc. rusakalbių vengia atsakyti į šį klausimą", - pabrėžia sociologė Olga Procevskaja. - Galima daryti prielaidą, kad jie nenorėjo demonstruoti socialiai nepalankių pažiūrų.

Tikėtina, kad tai bus "ne visi tokie vienareikšmiški" serijos žmonės. Vis dar nežinome rusakalbės visuomenės dalies požiūrio į karą.

Tačiau net tarp latvių 10 proc. atsisakė atsakyti.

Tai yra daug.

Čia su dar didesne tikimybe galime daryti prielaidą, kad jiems galimas atsakymas pasirodė nepriimtinas ir jie jį nuslėpė.

Kai kurie žmonės tikrai neturi nuomonės, tačiau tokių paprastai bet kurioje apklausoje būna 3-5 %.

Tyrime teigiama, kad, be kalbos, aiškią įtaką atsakymų pasiskirstymui turi ir amžius.

Tarp 18-30 metų amžiaus žmonių, kurie karinę invaziją į Rusiją apibūdina kaip agresiją, yra 74 %, o tarp vyresnių nei 50 metų - 58 %.

Atsakymai taip pat koreliuoja su respondentų pajamomis.

Neturtingieji rečiau vadina tai, kas vyksta, agresijos aktu (50 %), viduriniosios ir aukštesnės klasės atstovai - 74 % atvejų.

"Gali būti, kad mažas pajamas gaunantys žmonės šį naratyvą suvokia kaip oficialią valstybės poziciją ir todėl iš esmės jam nepritaria", - daro prielaidą I. Procevskaja.

- Jei tarp neturtingų latvių 74 proc. sako apie agresijos aktą, tai tarp pasiturinčių žmonių jau 92 proc.

Tarp rusakalbių latvių pastebimos tokios pat "kopėčios": vargšai agresijos aktą pripažįsta 24 proc. atvejų, o tarp pasiturinčių - 48 proc.".

Šaltinis: press.lv