Mūsų mąstymas nepavaldus mums patiems

Mūsų įsitikinimai, jog mes visuomet teisūs, remiasi šiomis nuostatomis. Pažiūrėti į savo mąstymą iš šono gana sudėtinga, bet tai daro mokslai, vienas iš kurių yra logika. Tiesa, šis mokymas yra arba padėtas į „tolimą lentyną“, arba stipriai suabstraktintas, neatneša praktinės naudos besimokiusiam.

Ir praktiniai pratybų sąsiuviniai vargu ar atneštų daug naudos, jei tai nebūtų diegiama mokyklose bei kolegijose.

Kokia gi nauda iš tokio mokymosi? Pagrindine reikia vadinti klaidų mažinimą, nes visų kol kas niekam nepavyko išvengti. Tai nedidelis skirtumas nuo matematikos, bet su tuo reikia taikytis. Pastaroji turi reikalą su abstrakčiu ir nekintančiu pasauliu, o logikai tenka dirbti kasdien su gyvaisiais dalyviais.

Be kai kurių dalykų mes jau nebemokame apsieiti - diskusijos televizijoje, radijuje, spaudoje ar net scenose.

Loginių klaidų sąrašas yra labai ilgas, o kai kurios dar nėra atskleistos, nes teorija ne visuomet spėja paskui praktiką. Tačiau yra keletas principų, kuriais remiantis galima matyti paprastus dalykus, vedančius prie tų netikslumų, kuriuos vadiname klaidomis.

Labai abejotini teiginiai gali sekti ir iš teisingų prielaidų. Štai žinomo advokato oficialios kalbos ištraukos: „Daugiau nei metus dėl Covid pandemijos gyvename ekstremalios padėties sąlygomis. Dėl kilusios pabėgėlių krizės antras mėnuo gyvename jau net dvejose ekstremaliosiose padėtyse. Net ir vienas toks ypatingas teisinis statusas valstybėje suteikia teisę riboti visą eilę žmogaus teisių ir laisvių.

Nebelieka esminių teisinės valstybės principų, pametame ir pačią teisę: nacionalinius teisės aktus, visą eilę tarptautinių ir ES teisės aktų. Individo teisės ir laisvės užgožiamos valstybės galios. Dėl labai paprastos ir formalios priežasties – „ekstremali padėtis“.

Visiems yra žinoma, kad bet koks medikamentas gali sukelti šalutinį nepageidaujamą poveikį sveikatai. Štai Europos vaistų agentūra skelbia, kad nuo AstraZeneca skiepo Europoje vidutiniškai miršta 1 iš 100 000 paskiepytų. Lietuva Europos vaistų agentūrai pranešė apie 4560 asmenų, kuriems kilo šalutiniai poveikiai nuo skiepų.“ Logikoje tai vadinama klaida. Kad nieko neįžeisčiau, cituoju „Vikipediją“:

Pagrindinės indukcinių samprotavimų klaidos:

• Reiškinių priežastinio ir laikinio nuoseklumo sutapatinimas. Logikoje ši klaida gavo specialų pavadinimas post hoc, ergo propter hoc („po šito – vadinasi, dėl priežasties šito“). Ji daroma tada, kai reiškinių priežastinis ryšys neteisingai sutapatinamas su paprasta jų seka laike. Šiuo atveju neturima omenyje, kad bet koks priežastinis ryšys yra ryšys laike (vienas ankstesnis už kitą), tačiau ne bet koks ryšys laike yra būtinai priežastinis.
• Skubotas apibendrinimas. Taip vadinama indukcijos klaida, kuri daroma ne iki galo ištyrus faktus arba ignoruojant prieštaraujančius atvejus, o kartais ir tiesiog skubant padaryti išvadą remiantis vienu ar dviem atvejais. Kasdieniame gyvenime indukcijos griebiamės daug dažniau nei dedukcijos, tik ji retai būna pilnoji. Taigi ne visuomet reikėtų apibendrinti, tada gal viešojoje erdvėje mažiau būtų nepagrįstų teiginių, panašių į „visos blondinės yra kvailos“, „visi vaikinai nepastovūs“ ir pan.“

Šios kalbos tikruoju „perlu“ ar net „deimantu“ reikia pripažinti šią dalį: „ Kiekvienas asmuo turi priimti sprendimą dėl intervencijos į jo kūną savarankiškai, o toks sprendimas turi būti informuotas. Prievartos mechanizmas, ribojantis asmens apsisprendimo teisę, ne tik kad pažeidžia draudžiamą riboti asmens teisę į gyvybę ar asmens neliečiamumą, visus Europos humanizmo pasiekimus, bet ir elementarų padorumą“.  https://rinkosaikste.lt/visa-advokato-igno-vegeles-kalba/

Galiu tik pakartoti, kad skuboto apibendrinimo klaida yra pavojinga ne tik politikams, bet ir teisininkams. Galiu vardinti dešimtis atvejų, kai asmuo negali dėl vienų ar kitų priežasčių nuspręsti dėl kelio ar širdies operacijos, leidžiamų vaistų vaikams ir t.t. Dar keli pavyzdžiai:

• Jei jau glaukoma sergantiems žmonėms leidžiame naudoti marihuaną, tada ir visiems turėtų būti leista ją naudoti.
• Jei policijos automobiliai viršija greitį, kodėl tada mes negalime viršyti greičio?

Pradedantys politikai labai mėgsta gal ir ne loginę, bet klaidą, kuri vadinama katastrofizavimu. Tokie asmenys stengiasi parodyti, kad „ iš tikrųjų“ viskas yra labai blogai, mėgsta „iš musės daryti dramblį“.

Galų gale net imasi veiksmų, vedami savo klaidingų įsitikinimų, ir taip tik pablogina situaciją, kad pateisintų savo teiginius.

Psichologiškai tokio mąstymo pagrindu yra siekis save sureikšminti, nors tam nėra rimto pagrindo. Politikoje panašių žmonių aibės, galima pasižiūrėti, kaip savimi mėgaujasi Adolfas Hitleris ar Donaldas Trumpas.

Jei šou versle tai priimtina, kitose srityse tai gali tapti labai pavojingu veiksniu.