Mindaugas Karalius: "Nuolatinis valstybingumo pamatų ištrynimas yra beveik kasdienė politinė veikla'

- Netrukus minėsime Valstybės (Mindaugo karūnavimo) dieną. Kai turite tokį išskirtinį asmenvardį, gal ir tą dieną švenčiate kaip nors ypatingai?

- Dėl vardo ir pavardės reikia dėkoti mano tėvams, kurie įteikė man šią pirmą gyvenimo dovaną. Man tai yra malonus sutapimas.

Kadangi studijavau istoriją, žinau, kad liepos 6-oji, kaip Mindaugo karūnavimo diena, yra - išmąstyta istorikų, nes jokiuose istorijos šaltiniuose nėra užfiksuota, kada tiksliai Mindaugas buvo karūnuotas.

Ji ir turėjo būti sugalvota - mums reikia tokių simbolinių datų mūsų piliečių valstybingumo savimonei.

- Kasmet viso pasaulio lietuviai vienybės vardan raginami liepos 6 dieną 21 val. sugiedoti „Tautišką giesmę". Ką manote apie vienybę Lietuvoje, kai Seimo valdantieji, buldozeriu stumdami įstatymus, kuriems nepritaria dauguma visuomenės, Lietuvą jau perskėlė pusiau?

- Tiek „Tautiškos giesmės" giedojimas, tiek pats Mindaugo karūnavimo dienos paskelbimas yra gerai, nes viskas, kas stiprina valstybingumą, yra sveikintina.

O kalbant apie Tautos vienybę, reikėtų pripažinti, kad jos atsiradimą nulemia tikėjimas savo Tauta ir valstybe, bendri darbai jų naudai, na, dar ir kilęs didžiausias pavojus, tarkime, 1918, 1940-ieji, 1988 metai ir t.t.

Manau, visada bus skirtingų pažiūrų žmonių, nors visi jie kalba lietuviškai - absoliučios vienybės nėra ir negali būti. Tačiau pasiekti sutarimą dėl Tautos ir Lietuvos valstybės supratimo yra būtina.

Tačiau tai padaryti nėra lengva: esame Europos Sąjungos nariai, tad politikams įtaką daro ES biurokratija, kai kurių valstybių ambasadoriai, įvairios užsienio visuomeninės organizacijos.

Tiesiog nuolat esame mokomi, kaip gyventi, dalyvauti įvairiuose lenktyniavimuose ir skirstymuose.

Daliai Lietuvos politikų suvereniteto atsisakymas ir nuolatinis valstybingumo pamatų ištrynimas yra beveik kasdienė politinė veikla.

Atrodo, taip paprasta suprasti, kad jei Lietuvoje kažkam trukdo valstybinė lietuvių kalba, vėliau trukdys ir patys lietuviai...

Jau ne vienerius metus vykdau visuomeninę veiklą ir buvo galimybė nuolat stebėti visuomenės aktyvumą ir nuostatas, todėl galėčiau pasakyti, jog, ko gero, pastarieji dveji metai yra tokie, kai visuomenė imasi veiksmų ir nebetiki žiniasklaida, ypač oficialiąja ar užsieniečių valdoma, taip aklai - tą rodo ir kaip niekad žemai nukritęs pasitikėjimas ja.

- Naujausia apklausa parodė, jog 75 proc. apklaustųjų palaiko gegužės 15 dieną vykusį „Didįjį šeimos gynimo maršą". Tačiau per LRT matome piešiamą kitokį vaizdą - transliuojami vien tik neigiami pasisakymai. Ar, jūsų manymu, nacionalinis transliuotojas atlieka savo funkciją - atspindėti visas nuomones ir informuoti?

- LRT jau seniai yra labai panaši į partinės propagandos įrankį, tai tikrai nėra nacionalinis ar visuomeninis transliuotojas, nors sudaryta LRT taryba ir panašiai.

Apgailestaujant reikia pasakyti, kad niekada LRT ir neatsispindėjo, net nebuvo bandoma lygiavertiškai atspindėti skirtingų nuomonių arba leisti diskutuoti lygiomis sąlygomis skirtingų požiūrių žmonėms.

Pavyzdžiui, Nacionalinio susivienijimo pirmininkas Vytautas Radžvilas ar jo pavaduotojas Vytautas Sinica, jei ir yra pakviečiami kartą per keletą metų į laidą, tai tik tuo atveju, kai prieš jį priešpastatomi trys ar keturi oponentai, be to, dar pridėkime šališkumu garsėjančią vieną ar kitą laidos vedėją.

Visuomenė tą jau supranta - dauguma žmonių jau aiškiai sako, kad nėra net ką komentuoti, kalbant apie LRT.

Dabar, sakyčiau, netgi vyksta įdomus atvirkštinis dalykas - kuo labiau kalbama brukant „vienintelę" tiesą ir nuomonę, tuo labiau kalbama prieš save.

Žmonės pradeda išmokti „išversti" į kitą pusę jų kalbėjimą, lygiai taip pat, kaip buvo sovietų laikais, skaitant oficiozą „Tiesą" ar „Komjaunimo tiesą", kai viskas buvo „skaitoma" tarp eilučių.

Žmonės jau ima suprasti, kad kuo labiau puolamas „Didysis šeimos gynimo maršas" ar koks kitas renginys, žmogaus pasisakymas, reiškia, jog puolama su tam tikru tikslu ir reikia išsiaiškinti, kodėl.