Ligita Juknevičiūtė: Gabrieliaus vyniotinis

Dedi bananų ir sausainių kremą, tada varškę, tada mandarinų eilutę, tada viską suvynioji ir palaikius šaldytuve penkiolika minučių, taip taip, 15 min, kaip simboliška, gali pjaustyt ir valgyt.

Paskelbiau tą savo kulinarinį pasiekimą feisbuke su nuotraukomis, kur iš varškės kyšo mandarino galiukas ir pavadinau jį ,„Gabrieliaus vyniotiniu", nes nu reikia mokėt politikoj vyniotis.

Na ir prasidėjo. Tauta su puikiu humoro jausmu papylė smagių komentarų, pradedant tokiais, kur desertą pavadino „Gabrielius pataluose" su aliuzija į garsiąją silkę ir baigiant palinkėjimu pagaminti „BendraŽygio vyniotinį", nes tas tai ilgiau vyniosis.

Žodžiu, kai vėlai vakare Šimonytė paskelbė, kad balius baigtas, atsistatydinimų entuziastai namo, buvau tiek prisižvengus iš komentarų po tuo vyniotiniu, kad beveik net nebepasipiktinau tokiu didžiausios pusmečio intrigos rezultatu.

Prieš tai reikšmingai mėtę užuominas, kad gali atsistatydinti visa Vyriausybė, patriarcho gerai pakratyti valdantieji išsaugojo status quo ir eilinį kartą parodė mužikams, kas čia šitoj valstybėj šeimininkauja ir kokios tų šeimininkų paniatkės, nepabijokim to žodžio.

Nes viskas vis labiau panašėja į tą garsiąją Žygį ir mus visus stoguojančią Lotynų mafijos tvarką, o tiksliau, seną gerą postsovietinį „bezpridielą", užsitęsusį trisdešimt metelių.

Kodėl primena? Na, nes taip įžūliai konservatoriai jau seniai besielgė. Iki šiol plebėjams labiausiai įspūdį darydavo Brazausko istorija su viešbučiu savo damai, o konservatorių aferos atrodė kažkokios per daug nesuvokiamos ir gigantiškos, bent jau mano galvai.

Jie labai mėgo visur priminti metaforą apie bebrus, suprask, senuosius buvusius komunistus, katrie labiausiai Lietuvą siurbia, o jau konservai, suprask, tyri patriotai, tik kregždutes lesina ir trispalvėm beigi nezabudkėm mojuoja per šventes. Bet dabar tai jau sublizgėjo taip, kad gražu žiūrėti.

Na, kad ir tas bajeris su „Pušyno" poilsio namais, kuriuos galimai uždarinės VRM ministrės Agnės Bilotaitės palaiminimu, kad šios draugė ten smagiai prasisuktų ant kelių ar keliolikos, koks skirtumas, ane? milijonų.

Tai čia kiek reikia įžūlumo turėt, žmonės gerieji.

Juk tas reabilitacijos centras taigi ne šiaip bakūžė, jame nuo sovietmečio dar milicininkai, o paskui ir policininkai nuo eilinių iki ministrų savo sveikatą atstatinėjo, įsivaizduojat, kiek ten sentimentų ir įdirbio, žmonės dešimtmečiais važiuoja ir reguliariai sveikatą taiso ir staiga vieną pavasarį paaiškėja, kad viskas, nebėra „Pušyno", prašom pas Sabonį važiuot, beveik tas pats, „Pušų paunksmė" vadinasi, tik para kainuoja kelis kartus daugiau.

Pažiūrėjau, kad para VRM „Pušyne" su nakvyne, maitinimu tris kartus per dieną ir keliomis gydomosiomis procedūromis kainuoja apie penkiasdešimt eurų.

Neįtikėtina, tiesa? Ir tai komercinė kaina. Tautiečiai, atvykę ambulatorinės reabilitacijos, moka dar mažiau. Ir staiga Bilotaitė sako, et, apsieis policininkai be „Pušyno", gerai uždirba, lai varo ten, kur para kainuoja trigubai daugiau, ir be jokio maitinimo, ir be procedūrų.

Aišku, galima suprasti Bilotaitę, ji su milijonieriumi gyvena, tai jiems kaip ir nelabai rūpi „Pušyno" darbuotojų nerimas netekus darbo, bet būtų gražu, jei ministrė bent per Adventą pademonstruotų kokį nors tikrą ar tariamą žmogiškumą ir padorumą, jei ne prieš mus, tai bent prieš kolegą Palangos merą, irgi konservatorių, kuris neslepia esantis pakraupęs nuo bendrapartiečių planų.

Ai, betgi moralė, kiek pamenu, ne šio pasaulio dimensija, kaip sakė iškilusis bankininkas V. Vasiliauskas, tai gal tiek to tuomet, einu valgyti savo deserto ir jau mąstau, kaip atrodys tas Kūčių patiekalas „Gabrielius pataluose".

Nes tie, kur pagal šio pasaulio dimensijas gyvena, nesuka galvos nei su etikom, nei su moralėm, miega itin saldžiai.

„Vakarų ekspreso“ redakcijos nuomonė nebūtinai sutampa su Nuomonių rubrikos tekstų autorių nuomone.  Už publikuojamų komentarų, nuomonių turinį atsako autoriai.