Straipsnyje „LGBT reklama užsiima net ministerijos" rašėme, kad birželio mėnesį LGBT vadina pasididžiavimo mėnesiu (angl. Pride month) ir šį mėnesį kviečia įvairius verslus ar institucijas parodyti palaikymą LGBT bendruomenei - nuspalvinti savo prekės ženklus LGBT vėliavos spalvomis.
„Vakaro žinių" kalbinta profesorė, kultūros istorikė R.Čepaitienė sakė, kad ne visi klientai turi taikstytis su diktuojamomis vertybėmis, jeigu jos nepriimtinos.
Vienas iš būdų - boikotas. R.Čepaitienė savo socialinio tinklo sekėjus pakvietė boikotuoti prie pasididžiavimo mėnesio prisijungusios Beatos Nicholson šeimos piceriją „Jurgis ir drakonas".
Greitai profesorė dėl to sulaukė neigiamos reakcijos. Jos įrašu pasidalijo LRT žurnalistė Rita Miliūtė.
„Bičiuliai studentai, ne mano, aišku, reikalas paklausti, ar verta tokiems dėstytojams leisti savo/tėvų/valstybės pinigus, čia jūsų pačių teisė. Bet aš tikrai žinau, ką vakarienei valgysiu.
Atleisiu, kad su šunimis neįsileidžia. Be kita ko, Čepaitienei derėtų paminėti, kad ji lygiai taip pat kvies boikotuoti Apple/Skagen/Levi‘s/∞, ir kad pro LEGO su Disney filmais praeis grieždama dantim, nes visi šie brandai birželį daro tai, ką daro Beatos „Jurgis ir drakonas", - savo socialinio tinklo anketoje rašė žurnalistė.
Tiesa, komentavimo funkcija jos anketoje yra apribota, tad net įraše minima R.Čepaitienė neturėjo galimybės po šiuo įrašu pasisakyti.
Tačiau tuojau po to profesorė sulaukė R.Miliūtės sekėjų dėmesio - pasipylė komentarai ir privačios žinutės.
Ne tik su patyčiomis, bet ir grasinimais R.Čepaitienei netekti darbo.
- Jus nustebino R.Miliūtės įrašas, kvestionuojantis jūsų, kaip dėstytojos, darbą? - „Vakaro žinios" paklausė profesorės Rasos ČEPAITIENĖS.
- Nustebino nebent tai, kad man buvo apribota funkcija komentuoti. Nes tokiu atveju žurnalistės įrašas apie kito žmogaus poziciją be galimybės jam sureaguoti, tėra pletkai ir apkalbos.
O tie komentarai, kurių sulaukiau aš, labai gerai atspindi, apie ką kalba Nida Vasiliauskaitė ir Herta Burbė. Tai vadinamasis lapjaunimas - viščiukai, kurie labai nori būti lapėmis.
Jos augina viščiukus, o šie klauso lapės nurodymų. Jų reakcijos buvo arba pasijuokimas, arba keiksmažodžiai, įžeidimai, niekinimai.
Diskutuoti su šiais žmonėmis neįmanoma, nes jie nepateikia argumentų.
Nesu linkusi sureikšminti savo situacijos, nes čia galėjo būti bet kas. Su lapjaunimu susiduriu jau ne pirmą kartą.
Nori nenori peršasi asociacijos su komjaunuoliais, Kinijos chunveibinais, Kambodžos raudonaisiais khmerais, kurie vykdė genocidą.
Ypač po komentarų, kuriuose tyčiojamasi, jog esu profesorė. Tarsi pats faktas, kad esi akademinės bendruomenės atstovas, lapjaunimui sukelia įtūžį ir panieką.
- Prie žurnalistės R.Miliūtės įrašo vienam komentatoriui pasakius, kad visi turi teisę į nuomonę, žurnalistė provokavo komentatorių, klausdama, kaip, jo nuomone, R.Čepaitienė įvertintų homoseksualų studentą. Jus kaltina šališkumu dėl įsitikinimų, bet, žinodama tik jūsų įsitikinimus, žurnalistė pati rodo šališkumą?
- Tai yra demonizavimas. Studentai į studijas ateina ne tam, kad demonstruotų savo lytines orientacijas, o tam, kad mokytųsi. Nežinau, kuo susijusi lytinė orientacija su studijomis.
Kartu taip vykdomas tam tikras nužmoginimas. Štai žmogus, kuris yra tik kaip objektas. Jis yra tamsa, jį reikia sutrypti, parodyti jo vietą ir išbraukti iš žmonių.
Nes žmonės, mes, esame racionalūs, protingi, teisingi ir pan. Visi, kurie mąsto ne pagal dabar vyraujančią ideologiją, kad ir kokia spalva ji būtų nudažyta, yra ne žmonės.
Su ne žmonėmis galima ir elgtis kaip ne su žmonėmis.
- Ar tokiu elgesiu žurnalistas nepastato savęs į padėtį, jog iš jo tikėtis objektyvumo ne tik socialiniame tinkle, bet ir darbe, o tai yra nacionalinis transliuotojas, - neverta?
- Tai seniai žinomas faktas. Žinoma, socialiniame tinkle ji gal labiau veikia kaip influencerė, kuri nukreipia savo auditoriją
pjudyti kitamintį. Tai ne pirmas panašus atvejis socialiniuose tinkluose. Atsiranda tam tikra pjudymo praktika. Ir yra būriai aktyvistų, kurie pasišovę pjudyti ir persekioti kitaip manančius žmones.
Nors mano siūlymas boikotuoti yra mano pilietinė pozicija. Tai visiškai normali praktika demokratinėje valstybėje. Gal kažkas kaip tik bėgs palaikyti restorano po mano įrašo.
Puiku. Taip vyksta diskusija. Dabar tam užkertamas kelias, kitaminčiai užčiaupiami.
Matant, kiek daug pas mus kalbama apie Romaną Pratasevičių ir jo bendraminčių persekiojimą, bet Lietuvoje lygiai taip pat kaip A.Lukašenka užčiaupia politinius oponentus, pas mus taip užčiaupiamos kitaip mąstančios burnos. Bet ta pusė to nesuvokia.
- Šis puolimas - tai siekis parodyti, kas laukia drįstančių nepritarti LGBT ideologijai: jie bus žeminami, su jais bus susidorota?
- Mano vietoje gali atsidurti bet kuris, kuris išdrįs praverti burną. Ir tikrai atsiras žmonių, kurie išsigąs tokio organizuoto puolimo. Jie atsitrauks, nutils.
Manau, tikslas ir yra nutildyti. Jau dabar matome, kad žmonės vis labiau ima mąstyti, ką sako, nes tai jau darosi pavojinga.
Mane stebina mūsų visuomenės negebėjimas išgyti nuo totalitarizmo. Kažkodėl šiandien vėl gėrio, grožio, tiesos kategorijomis pridengiamas sugrįžtantis totalitarizmas.
Jie klykia apie toleranciją sau, bet visiškai nėra tolerantiški kitaip mąstantiems.
Juk jie tiki, kad tai jie yra šviesos pusėje, o tu esi tamsa. Matome tam tikrą reiškinį. Matant istorinius analogus, tai yra pavojingas reiškinys, nes gali ateiti diena, kai šie žmonės, esant palankioms aplinkybėms, gali pereiti nuo verbalinio žudymo prie realių veiksmų.
Visa tai yra ideologijos dalis. Kai tolerancija virsta agresija, o žodžio laisvė - užčiaupimu.
Tačiau turime atminti, kad radikali ideologija nesustoja. tal ateityje jau turėsime kalbėti apie transgender ar pedofilų įteisinimą. Ir, manau, tik užsičiaupti ir tylėti - neužteks. Reikės būti lojaliems.
Rašyti komentarą