Kodėl Viktoro Buto grįžimas į Rusiją toks svarbus Vladimirui Putinui

Tai patys nelygiausi mainai pačiu netikėčiausiu metu, tačiau galbūt dėl didelio šio momento spaudimo JAV krepšinio žvaigždės mainai į Rusijos ginklų prekeivį baigėsi būtent dabar.

Iš pažiūros Brittney Griner ir Viktoras Butas kaltinami absurdiškai skirtingais nusikaltimais.

Griner buvo nuteista kalėti Rusijos pataisos kolonijoje už vieno gramo kanapių aliejaus laikymą.

Įtariama, kad Butas yra produktyviausias pastarųjų dešimtmečių ginklų prekeivis, kurstęs konfliktus Afrikoje ir už jos ribų, o tiksliau - JAV teismo nuteistas už sąmokslą nužudyti amerikiečius.

Tačiau aplinkybės ir abiejų pusių politinis spaudimas šį disbalansą pakeitė.

Griner amerikiečiams tapo svarbi - remiantis jos nekaltumo teiginiais ir akivaizdžiu jos, kaip geopolitinės pėstininkės, pasisavinimu Rusijos invazijos į Ukrainą išvakarėse, - todėl Bideno administracija buvo įpareigota pradėti derybas su Kremliumi pačiu blogiausiu JAV ir Rusijos santykių momentu bent jau nuo Šaltojo karo pabaigos.

Didesnė mįslė visuomet buvo pernelyg didelė Buto svarba Rusijai.

Kaip vienas žmogus gali būti toks vertingas Maskvai, kad ji ištisus dešimtmečius visais įmanomais būdais siekia jį išlaisvinti, ir kartu būti tik nekaltas ir nelaimingas pasaulio pilotas ir prekybininkas, kaip jis teigė?

Kas yra šis viską neigiantis vyriškis?

Interviu su Butu ėmiau 2009 m. po kelis mėnesius trukusių derybų, kai jis buvo įkalintas Bankoke.

Jis - poliglotas, kuris yra iškalbus, žavus ir gali be galo rapsodiškai pasakoti apie sąrašą politinių veikėjų, su kuriais palaiko asmeninius ryšius visame pasaulyje.

Mačiau vaizdo įrašų, kuriuose Butas nufilmuotas Konge ir visoje Afrikoje, kur jis buvo gana arti ten vykstančių konfliktų.

Daugybė analitikų ir JT tyrimų jį kaltina šaulių ginklų platinimu tame žemyne dešimtajame dešimtmetyje ir dešimtojo dešimtmečio pradžioje, tačiau jis tai neigia.

Buvo kaltinimų, kad jis net apginklavo "Al Qaeda", bet jis tai taip pat neigė.

Buvo nedaug dalykų, kuriais jis nebuvo kaltinamas, ir nedaug dalykų, kurių jis neneigė.

Jis tapo savotišku baugintoju, apie jį sukurtas filmas "Karo valdovas", kuriame pagrindinį vaidmenį atliko Nicolas Cage'as.

Štai tokia karjeros istorija: žmogaus, kuris tapo žinomas kaip "Mirties pirklys", reputacija.

Tai, už ką jis 14 metų praleido kalėjime ir dėl ko buvo išduotas Jungtinėms Valstijoms, buvo sudėtingas JAV narkotikų kontrolės agentūros surengtas akibrokštas, kurio metu jis buvo apgautas ir sutiko tiekti ginklus JAV agentams, apsimetusiems Kolumbijos teroristais - ginklus, skirtus amerikiečiams žudyti.

Keista, kad po visų nusikaltimų, kuriais buvo kaltinamas Butas, vienintelis, už kurį jis sėdo į kalėjimą, buvo sąmokslas, t. y. sąmokslas, o ne veiksmas.

Be abejo, jis yra pilotas ir verslininkas. Jis buvo karinis vertėjas, turintis sovietinę praeitį.

Tačiau yra įtarimų, kad jis dirbo Rusijos žvalgyboje ir tapo jos naudai tiekdamas ginklus visame pasaulyje, kad sustiprintų Maskvos geopolitinius tikslus.

Taip pat būta įtarimų, kad jis tarnavo kartu su aukšto rango rusais, kurie dabar yra artimi prezidentui Vladimirui Putinui.

Tai galėjo paaiškinti, kodėl amerikiečiai intensyviai jo ieškojo.

Jis niekada nebuvo niekas.

Butas ir jo aplinka visada buvo ypatingai paslaptingi.

Taip, jis buvo nekaltas, dėl visko, sakydavo jis. Bet taip pat taip, jo gyvenimas buvo įdomus. Visada buvo tas mirktelėjimas, kurį dažnai pajunti, kai kas nors žino, kad istorijoje yra daugiau, nei sakoma atvirai.

Šiandien labiau stebina tai, kaip šis apsikeitimas įvyko Rusijos invazijos į Ukrainą ir žiauraus jos žiaurumo metu.

Tai byloja apie du dalykus: kad Maskva ir Vašingtonas gali daryti verslą net tada, kai Rusijos bombos žudo nekaltus Ukrainos civilius, o Jungtinės Valstijos tiekia Ukrainai ginklus, kuriais žūsta rusų kariai, ir kad branduolinės galybės gali dirbti kitais opiais klausimais, kol skrieja kulkos.

Tai naudinga visiems planetos gyventojams.

Tai reiškia, kad vyrauja šaltas protas, o pagrindiniai interesai laimi.

Tai taip pat rodo tam tikrą V. Putino silpnumą.

Tuo metu, kai jis aršiai demonstruoja branduolinę retoriką prieš Vakarus, jis taip pat sutinka sudaryti aukšto lygio diplomatinį sandorį, kad susigrąžintų Rusijos elitui, žvalgybos bendruomenei ir nacionaliniam pasididžiavimui itin svarbią ir sudėtingą figūrą.

Tai žmogus, apie kurį daugelis paprastų rusų gali būti girdėję, ir jis neabejotinai yra mitologiškai svarbus Rusijos elitui.

Jis nėra tas, kurį Maskva - perfrazuojant bjaurų Rusijos invazijos, kurios metu šimtai karių kūnų liko išmėtyti mūšio lauke, šūkį - "paliktų užnugaryje".

Būtent tokių žmonių palankumą Putinas dabar nori užsitikrinti.

Sandoris taip pat galėjo būti labiau savanaudiškas:

Daug kas mano, kad kai Butas tarnavo Afrikoje, jis palaikė glaudžius ryšius su Rusijos elito nariais, dabar artimais Putinui (nors Butas ir tai neigė).

Ar todėl JAV skyrė tiek laiko ir pinigų jam sulaikyti?

Ar jos manė, kad jis išsisuks?

Galbūt niekada nesužinosime.

Taip, tai yra Putino laimėjimas, tačiau jis pasiektas jo silpnumo atskleidimo ir poreikio išlaikyti karinį elitą, kuriuo jis pasitiki, kaina.

Nick Paton Walsh, CNN