Kas kam rūpi

Skilties interesantai - tikras barometras, kas kuo gyvena. Ir, man atrodo, kur kas patikimesnis nei socialiniai tinklai. Jau įsitikinau - tuose tinkluose daugelis įsitvirtino „babkėms daryti“. Ir visai nebūtinai žmogus nuoširdžiai rašo, ką iš tiesų galvoja ar jaučia. Labai gudriai savo populiarumu ar skandalingais pranešimais tiesiog „daro babkes“. Skilties skaitytojai, išdrįsę paskambinti ar laiškelį parašyti, iš tiesų tai daro nuoširdžiai.

Pavyzdžiui, ponia Renata: „Iki “Eurovizijos„, jos pusfinaliams ir finalui vykstant, po jos per visus medijos kanalus “The Roop„, “The Roop„, “The Roop" ir geltonybės upeliai su jūromis. Tarsi visa Lietuva sviestą ant duonos galėtų užsitepti. O man visai ne tai rūpi. Visais prieinamais būdais laukiu informacijos, kaip galėčiau susitvarkyti bankinius reikalus, nes per karantiną vis buvau atakuojama - pratęsk sutartis, užsiregistruok, pildyk anketą. O aš internetiškai per visokias programėles bankinių reikalų nemoku tvarkyti. Labai apsidžiaugiau viename prekybos centre pamačiusi man reikalingo banko filialą atvertomis durimis. Jame sėdėjo net dvi panytėlės.

Kai į vieną kreipiausi, ši mostelėjo kaip nuo įkyrios musės gindamasi. Kita tai bent paklausė, ar užsiregistravusi. Ne, prisipažinau nemokanti. Susimylėjo, paprašė asmens dokumento. Konsultacija truko gal dvi minutes. Be programėlių, be anketų su kilometrinių klausimų virtinėmis pildymo. Kaip sakoma, - iš rankų į rankas klausimai ir atsakymai", - pasidžiaugė p. Renata, aptikusi banko skyrių su žmogišku, ne elektroniniu veidu. Pagalvojau - kiek dabar privisę tarnybų tarnybėlių, kuriose sutūpę, atsiprašau, vištos ir gaidžiai, internetiškai neraštingus pagyvenusius žmones negailestingai vaiko į elektronines pinkles.

Dar pagalvojau - kurių neįveikė toji koronė, „dakals“ šalti ir abejingi žmogui tarnybas ir tarnybėles užtūpusiųjų marmuriniai veidai. Kai su įkyria muse išsiaiškinti akis į akį teužtruktų gal dvi, gal tris minutes. Turiu omenyje ir automatinių atsakiklių supermadą... Kai ką nors norėdamas išsiaiškinti privalai sugaišti pusdienį, o kartais ir kelias dienas išklausydamas Oginskio polonezų tiek, kad junti neapykantą ir tiems automatiniams balsams, ir niekuo dėtam Oginskiui su visais polonezais. O štai ponu Vitu prisistačiusiam klaipėdiečiui parūpo - tai kaip dabar teisingai vadinti Klaipėdoje tekančią upę - Dangė ar Danė? P

risiminiau tas batalijas, kai kalbininkai reikalavo Dangę perkrikštyti į Danę, daugelis klaipėdiečių maištavo. Danė - ir kvit. Ir gatvė tuo vardu pakrikštyta. Vietiniai politikai lyg ir sutarė - upei reikia grąžinti Dangės pavadinimą.

O štai gatvei - per brangiai kainuotų. Ir dar visai nežinia, ką kalbininkai „pavarys“. Juk analogas ir Mingės kaimas, jų valia kadaise Minija perkrikštytas. Taigi, dabar medijų kanalai ne tik Lietuvoje, bet ir toli už jos ribų labai susirūpinę lėktuvų skraidymo trajektorijomis virš Baltarusijos. Žinoma, svarbus reikalas. Bet kai nuo ryto iki vakaro tik apie tai malama visais medijų frontais, kaip ilgą laiką apie tą nelemtą koronę, žmonės tikrai atbunka, nes jiems ne tik Baltarusijos, bet ir savi reikalai rūpi.

O besimaudydami geltonybių ir lėktuvų trajektorijų jūrose spjaudosi, nerasdami atsakymų dėl galimybių paso užeiti į kavinę reikalingumo. O tų atsakymų tik tiek - aplink ir apskritai.