Karas, kurį prisimins ištisos izraeliečių ir arabų kartos

Tai, kas įvyko šį savaitgalį Izraelyje, neturi precedento. "Hamas" pro spygliuotą vielą, skiriančią Gazos ruožą nuo Izraelio, prasiveržimas - iš karto keliose vietose - buvo rimčiausias išpuolis prieš žydų valstybę per pastaruosius dešimtmečius.

Šis išpuolis įvykdytas praėjus 50 metų po Teismo dienos karo, kai 1973 m. spalį Egiptas ir Sirija netikėtai užpuolė Izraelį.

Tai buvo vienas svarbiausių karų Artimuosiuose Rytuose, todėl šios datos sutapimas turėjo būti "Hamas" lyderių, planuojančių dabartinį išpuolį, mintyse.

Bet kuriuo atveju Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu pavadino tai nauju karu ir pažadėjo, kad Izraelio priešai už tai brangiai sumokės.

Socialiniuose tinkluose pasipylė vaizdo įrašai ir žuvusių izraeliečių, civilių ir kariškių, nuotraukos.

Kitose matyti, kaip "Hamas" kovotojai tempia į Gazos ruožą paimtus Izraelio karius ir į nelaisvę paimtus civilius gyventojus, ir šie vaizdo įrašai ypač sukėlė nerimą izraeliečiams.

Izraelis nedelsdamas atsakė į išpuolį oro antskrydžiais Gazos ruože, nuo kurių nukentėjo daug palestiniečių.

Kitas žingsnis greičiausiai bus Izraelio kariuomenės antžeminė operacija. Tačiau šį kartą, atsižvelgiant į "Hamas" laikomus įkaitus, Izraelio kariuomenei bus daug sunkiau veikti, palyginti su ankstesnėmis operacijomis palestiniečių sektoriuje.

Tai, kad situacijos sprogimo pavojus palestiniečių ginkluotų grupuočių ir Izraelio priešpriešoje smarkiai išaugo, buvo aišku jau daugelį mėnesių.

Tačiau tai, kaip ir kur įvyko tas sprogimas, buvo visiška staigmena visiems (kas nėra "Hamas" vadovybė).

Izraelio ir palestiniečių dėmesys daugiausia buvo sutelktas į Jordano upės Vakarų krantą, tarp Jeruzalės ir Jordanijos sienos.

Tai teritorija, kurią Izraelis yra okupavęs nuo 1967 m. ir kurioje visus šiuos metus beveik nuolat kilo konfrontacijos ir smurto protrūkiai.

Ginkluotos palestiniečių sukarintos grupuotės, ypač iš Vakarų Kranto Dženino ir Nabluso miestų, užpuolė Izraelio karius ir žydų naujakurius.

Atsakydama į tai Izraelio kariuomenė surengė dešimtis reidų. Kartais ginkluoti gyvenvietės gyventojai vykdė keršto teisingumą, vykdydami "bausmę" palestiniečių kaimuose.

Izraelio dešiniosios partijos vyriausybėje esantys religiniai ultranacionalistai mano, kad visos okupuotos teritorijos priklauso žydams.

Tačiau niekas nesitikėjo, kad "Hamas" sugebės sugalvoti ir kruopščiai suplanuoti tokią sudėtingą ir koordinuotą operaciją iš Gazos ruožo.

Nenuostabu, kad Izraelis jau pradėjo ieškoti kaltų - dėl žvalgybos tarnybų, turėjusių atskleisti planą, nesėkmės: juk jos turi platų informatorių ir agentų tinklą, taip pat aukštųjų technologijų stebėjimo sistemą.

Tačiau tai nepadėjo: Izraelio žvalgyba nepastebėjo "Hamas" išpuolio, kuris įvyko izraeliečiams ilsintis ar meldžiantis savaitgalį, sutampantį su religine švente.

Savo veiksmus "Hamas" aiškino pavojumi Jeruzalės mečetėms. Praėjusią savaitę kai kurie žydai meldėsi Al Aksos mečetės, trečios pagal svarbą islamo šventovės po Mekos ir Medinos Saudo Arabijoje, komplekse.

Kompleksas, kuriame yra mečetė, taip pat laikomas šventu žydams: čia stovėjo Biblijoje minima žydų šventykla. Žydų malda ant Šventyklos kalno kai kam atrodytų įprastas įvykis, tačiau Izraelyje ji yra draudžiama, o palestiniečiams - labai provokuojanti.

Tačiau net ir Jeruzalės, kuri visada buvo nacionalinio ir religinio konflikto židinys, standartais tai nesukėlė itin didelės įtampos.

Sudėtinga "Hamas" operacija rodo, kad jai buvo ruoštasi daug mėnesių. Tai nebuvo momentinis atsakas į įvykius Jeruzalėje prieš savaitę.

Dar vieno karo tarp "Hamas" ir Izraelio priežastys yra daug gilesnės. Apskritai izraeliečių ir palestiniečių konfliktas nenurimo net tada, kai jo nebuvo tarptautinių naujienų antraštėse.

Ir vis dėlto šalys, kurios vis dar ragina siekti taikos, grindžiamos "dviem valstybėmis dviem tautoms" (t. y. nepriklausoma Palestina šalia Izraelio), šį faktą iš esmės ignoravo.

Kadaise, 1990-aisiais, per Oslo taikos derybas, dviejų valstybių sprendimo perspektyva atrodė reali. Dabar tai - beprasmis šūkis.

Palestinos ir Izraelio konfliktas niekada nebuvo Džo Baideno administracijos prioritetas. Pastaraisiais metais JAV bandė rasti būdą, kaip garantuoti Saudo Arabijos saugumą mainais į Rijado suartėjimą su Izraeliu.

Paskutinį kartą amerikiečiai bandė atnaujinti Artimųjų Rytų taikos procesą prieš 10 metų, Barako Obamos administracijos laikais.

Problemos esmė - neišspręstas senas arabų ir žydų konfliktas dėl žemės tarp Viduržemio jūros ir Jordano upės kontrolės.

Dabartiniai įvykiai dar kartą įrodo, kad šio konflikto neįmanoma tiesiog suvaldyti. Kai jis pamirštamas, kyla konfliktas.

Tuomet smurtas ir kraujo praliejimas yra garantuoti.