Ką pasauliui reiškia netikėtas Lenkijos rinkimų nugalėtojas

Teko medžioti naujienas apie svarbiausius šių metų rinkimus Europoje. Izraelis nustūmė net karą Ukrainoje toli į antraščių skiltį.

Tačiau netikėtas sekmadienio balsavimas Lenkijoje nusipelno dėmesio - dėl to, ką jis pasako apie vidaus mažos demokratijos politiką ir ką jis reiškia geopolitiškai JAV ir Europai.

Pradėkime nuo pirmojo ir šio momento žmogaus: Donaldas T. - T kaip Tuskas - kuris turi bendrų bruožų su savo bendrapavardžiu ir kartu reiškia Trumpistinės politikos atmetimą.

D. Tuskas atvedė savo centro dešiniųjų Pilietinę platformą ir du tikėtinus koalicijos partnerius į netikėtą pergalę prieš valdančiąją Teisės ir teisingumo partiją.

Per aštuonerius metus PiS, kaip vadinasi valdančioji partija, sumaišė socialinį katalikišką konservatizmą, nacionalizmą, peraugusį į jingoizmą, ir valstybės globą.

Jos kritikai įžvelgė joje egzistencinę grėsmę trisdešimtmetės Lenkijos demokratijai ir kėlė abejonių dėl rinkimų sąžiningumo.

Mes tapome tokie prislėgti, kad rezultatai mums sukėlė šoką. 

Lenkijos politika, kaip ir mūsų, yra triukšminga. Lengviausiai prasiveržia ekstremistų balsai.

Aukštas decibelų lygis užgožia daugumos rinkėjų pragmatiškumą šalyse, kurios yra stabilios ir palyginti gerai gyvenančios.

Jie taip pat užgožia kitą tikrovę:

Lenkija, net ir valdoma dešiniųjų populistų, vargu ar yra autokratinė valstybė.

PiS naudojosi valstybine žiniasklaida ir iždu, kad pritrauktų rinkėjus, ir tikrai ištempė įprastinius valdančiųjų pranašumus.

Tačiau demokratija suveikė.

Priežastys prasideda proziškai. Nuo Berlyno sienos griūties Lenkija buvo sparčiausiai auganti ekonomika Europoje, o PiS buvo tinkamas valdytojas ir iš to turėjo politinės naudos.

Paskui infliacija šoktelėjo, o augimas sulėtėjo, ir nenuostabu, kad dėl to nukentėjo valdantieji.

Korupcijos skandalai dar labiau suteršė jų padoraus, dažniausiai švaraus valdymo reputaciją.

Drakoniški abortų draudimai neatitiko jaunesnių rinkėjų ir moterų nuomonės, kurie mobilizavosi ir juos atmetė, panašiai kaip praėjusiais metais JAV buvo atšauktas sprendimas Roe v. Wade byloje.

Ši pamoka yra panaši į kitą pamoką, gautą per 2022 m. vidurio kadencijos rinkimus:

Per nacionalinius rinkimus rinkėjai renkasi normalumą ir kompetenciją.

Valdančioji partija pernelyg nutolo nuo abiejų ir paliko daugumą Lenkijos rinkėjų centre, pasiryžusius rinktis turimą alternatyvą.

Trys koalicijos partijos išėjo surinkusios 54 proc. balsų.

Kita pamoka yra amžina.

Niekada nestatykite prieš talentingiausią politiką lenktynėse. Šia prasme Donaldas Tuskas pasižymi Trumpo savybėmis: Jis gerai bendrauja, užmezga ryšį su rinkėjais ir moka orientuotis šiuolaikinės politikos žiniasklaidoje.

Jis atrėmė išpuolius prieš jį kaip Vokietijos ir Rusijos pakaliką ir "blogio įsikūnijimą", pagal valdančiosios partijos lyderį.

Kai 2015 m. jis išvyko į aukščiausio lygio darbą Briuselyje, Pilietinė platforma subyrėjo. Dabar jis grįžo, jie grįžo.

Daugelis lyderių, kurie gana akivaizdžiai nei Lenkijoje griauna demokratiją, taip pat yra neblogi mažmeninės prekybos politikai.

Recepas Tayyipas Erdoganas Turkijoje, kuris šiais metais laimėjo daugiausiai sąžiningai, Viktoras Orbanas Vengrijoje, Narendra Modi Indijoje.

Atkreipkite dėmesį, opozicinės partijos: Lenkija primena, kad rinkimams laimėti reikia talento.

Dabar apie geopolitines pasekmes, kurias dar labiau sustiprino karas Izraelyje.

Artėjantys pokyčiai nepajudina Lenkijos dėl karo Ukrainoje: Didžiąją pusantrų pastarųjų metų dalį, neskaitant pastarojo meto įtampos dėl žemės ūkio produktų eksporto, Kijevas neturėjo artimesnio sąjungininko pasaulyje nei kaimyninė Varšuva, kur lenkai į konfliktą su Rusija žvelgia beveik taip pat griežtai, kaip ir ukrainiečiai.

Dar dirbdamas Briuselyje D. Tuskas buvo vadinamas "Rusijos šalininku", kuris bandė įtikinti savo draugę ir tuometinę Vokietijos kanclerę Angelą Merkel sugriežtinti Maskvos veiksmus po to, kai 2014 m. buvo aneksuotas Krymas.

Tuomet jam nepavyko ir tai turėjo brangiai kainuojančių pasekmių, ne tik jos palikimui.

Jo triumfas rinkimuose svarbus ir dėl kitos priežasties: jis gali sumažinti Europoje didėjančią įtampą dėl Ukrainos, ypač tuo metu, kai Amerikos parama Kijevui ir Europos gynybai darosi vis nesaugesnė, o Baltųjų rūmų dėmesys krypsta į Artimuosius Rytus.

Nuo 2016 m., kai Didžioji Britanija nubalsavo išstoti iš ES, svarbiausios ES sostinės saugumo srityje yra Paryžius, Berlynas ir Varšuva.

Visus tuos metus tai buvo nutrūkusi ašis.

Varšuvos PiS su Berlynu kovojo dėl istorijos. A. Merkel pataikavimas V. Putinui - apibendrintas, savaime suprantama, vokiška fraze Russlandversteher, suprantanti Rusiją - nervino daugumą lenkų.

Prancūzijos Emmanuelis Macronas pradėjo karą bandydamas sutaikyti Putiną, o ne padėti jam su lenkais, ir nerado bendros kalbos su vokiečiu Olafu Scholzu.

YouTube ekrano nuotr.

D. Tusko iškilimas į ministro pirmininko postą, kurio tikimasi vėliau šiais metais, iš karto pakeis šią dinamiką.

Jis sieks atkurti ryšius su Berlynu, kur Russlandversteher yra diskredituota, jei ne mirusi.

Tuo tarpu E. Macronas skambina griežtesnėmis natomis gynybos ir Rusijos klausimais, o jo ir D. Tusko santykiai, kaip teigiama, yra padorūs.

Šis trejetas yra geriausia ES viltis rimtai susirūpinti savo saugumu.

Laukia sunkūs sprendimai, kurie padės perorientuoti pramoninį kompleksą ilgam karui.

Jei Amerikos parama NATO ir Ukrainai susilpnės, būtent Europai teks ją kompensuoti.

Praeityje Europa daug kartų žadėjo pagaliau sustiprėti ir toliau tvirtai sodino veidą į žemę.

Posūkis Lenkijos politikoje yra naujas šansas. Jei juo būtų pasinaudota, jis padėtų apsaugoti Europos saugumą ir NATO nuo dviejų jėgų, kurios šiuo metu kenkia jų pastangoms nedelsiant apsiginti nuo Rusijos ir už jos ribų esančios Kinijos: Amerikos politikos pokyčiai ir didelis konfliktas Artimuosiuose Rytuose.

D. Tuskas su trupučiu hiperbolės teigia, kad jo išrinkimas išgelbėjo Lenkijos demokratiją.

Didelis jo palikimas galėtų būti Europos saugumo stiprinimas.

Matthew Kaminski, POLITICO vyriausiasis redaktorius