Ką Jūreivystės mokyklai pranašauja politikai

Remigijus ŽEMAITAITIS, Seimo narys

Valstybė šiandien kaip toje rusų rašytojo Ivano Krylovo pasakėčioje bando pirma pastatyti vežimą, o paskui arklį arba tryse vežimą traukia į skirtingas puses. Tai, kad Klaipėdos universitetas (KU) nori išsaugoti savo statusą LAJM sąskaita, yra mažų mažiausiai gėdinga. Gėda, kad Klaipėdos švietimo bendruomenė apie tai viešai nekalba ir nereiškia protestų.

Manau, Jūreivystė mokyklą turi būti jungiama prie Vilniaus Gedimino technikos universiteto (Vilnius TECH, buvę „visiukai“). Ten rengiami inžinieriai, architektai, aviatoriai - viskas ten susiję su tiksliaisiais mokslais.

Pats KU šiandien gana silpnas, jis studentams nebėra toks patrauklus, koks buvo prieš 10-15 metų. Jis turi galvoti, ne kaip prisijungti kokią nors mokyklą ir taip išlikti, o kaip parengti patrauklias programas. Jeigu šito nepadarys, tai jo likimas bus toks pat kaip pedagoginio instituto ar Šiaulių universiteto.

Manau, kad Jūreivystės mokykla gali išlikti ir savarankiška, jeigu, tarkime, būtų pasirašytas susitarimas su Ukraina, kuri turi labai daug priėjimo prie jūros ir jai reikia daug specialistų. Mūsų Jūreivystės mokykla galėtų tapti labai svarbia švietimo įstaiga šiai šaliai.

Audrius PETROŠIUS, Seimo narys

Klausimas tik kaip atrodys jungtuvės, o apie savarankišką gyvenimą kalbos nėra. Tai bus dviejų subjektų susitarimo susijungti klausimas. Aš norėčiau, kad Jūreivystės mokykla išliktų kiek galima labiau klaipėdietiška.

Nesiimu vertinti, ar jungimasis prie Vilnius TECH yra geresnis ar blogesnis, tai diskusijų klausimas. Šiandien mane neramina tai, kad nėra diskusijų. Jūreivystės mokyklos atstovai pirmi išbėgo prieš traukinį ir skelbia galimą jungimąsi su juo net nesvarstydami alternatyvos. Bet visiškai nereiškia, kad tokiu atveju mokykla turės autonomiją.

Kol kas ne visi aspektai pasverti, pavyzdžiui, finansavimo. Naujas ES finansinis laikotarpis turės didesnį finansavimą regionams. Vilniuje esantys subjektai į ES pinigus negalės pretenduoti tokia pačia apimtimi.

Reikia sėsti prie stalo ir visiems kalbėtis. Nesinorėtų, kad Klaipėdoje liktų tik praktikos atlikimo bazė. Klausimas tikrai labai skaudus Klaipėdai.

Ligita GIRSKIENĖ, Seimo narė

Skuboti, neišdiskutuoti ir visuomenėje prieštaringai vertinami sprendimai yra Ingridos Šimonytės vyriausybės skiriamasis bruožas. Daug tokių sprendimų buvo įgyvendinta per dvejus metus. Šį kartą imtasi pertvarkyti kolegijas, priverčiant jas prisijungti prie universitetų.

LAJM parengti laivavedžiai, mechanikai ir kitas aptarnaujantis personalas visada buvo labai gerai vertinami didelių užsienio kompanijų. Mokykla turi labai gerą vardą, todėl reikėtų ne griauti tai, kas sukurta per daug metų, o stiprinti šią mokyklą, sudarant galimybes įgyti ne tik profesinio bakalauro laipsnį, bet ir magistro ar daktaro mokslinius laipsnius. Būtų galima keisti pavadinimą į Lietuvos jūrų akademija.

Mokyklos jungimui su KU nepritariu. Laivyba yra transporto sritis, labiau pritarčiau kolegijos pasirinkimui jungtis prie Vilnius TECH.

Labai gaila, bet KU nesugebėjo išsaugoti Jūreivystės instituto, todėl, kas gali paneigti, kad LAJM prijungus prie KU šios specialybės studijos neteks populiarumo vien dėl visuomenėje vyraujančios blogos nuomonės apie KU studijų kokybę. Jaunimas man teigė, kad renkasi KU tik dėl to, kad kitur neįstoja ir ši tendencija mane nuteikia pesimistiškai planuojamų pertvarkų atžvilgiu.

Saulius BUDINAS, miesto Tarybos narys

Dažnai užduodamas klausimas, ar Lietuva vis dar yra jūrinė valstybė, ar paprasčiausiai valstybė prie jūros. Sunku būtų vienareikšmiškai atsakyti, bet matyti, kad tos jūrinės valstybės ne tiek jau daug ir lieka.

Nauja iniciatyva - LAJM statuso sumenkinimas, prijungiant prie kitos aukštosios mokymo įstaigos, teigiamų rezultatų neduos. Manau, kad aštuntą dešimtį skaičiuojanti vienintelė šalyje tokia aukštoji mokykla, rengianti specialistus nacionaliniam ir tarptautiniam vandens transporto sektoriui, turi teisę likti savarankiška ir sulaukti didesnio dėmesio iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, jeigu mes vis dar norim vadintis jūrine valstybe.

Elida MANTULOVĖ, miesto Tarybos narė

Norėčiau atsakyti klausimu: ar mūsų karta nebetiki savo miestu, savo mokslo institutais, savo žmonėmis, savo galimybėmis, kad randame vietos tokio turinio diskusijoms? Mano giliu įsitikinimu, diskusijos prie ko, prie KU ar VGTU turėtų prisijungti Jūreivystės mokykla gali vykti tik ne Klaipėdos ir jos krašto patriotų tarpe.

KU yra išskirtinis universitetas, nes jo veiklos specializacijos sritis yra jūros mokslai. Specialistus darbui jūroje rengti ir jūros mokslinius tyrimus vystyti turi universitetas, esantis prie jūros, veikiantis jūrinę specializaciją turinčių universitetų aljansuose.

Skeptikai bando įtikinti, kad kitų aukštųjų mokymų įstaigų studijų kokybė neva aukštesnė nei KU. Iš tikrųjų tai tik optinė iliuzija. Kitame kieme žolė atrodo žalesnė tol, kol neįžengi į tą kitą kiemą. Tik nuo mūsų pačių noro, atsidavimo ir tikėjimo priklauso, ką turime savo kieme. Man vienas ryškiausių Klaipėdos miesto patriotų yra KU atsiradimo 1991 metais iniciatorius tuometinis uostamiesčio Vykdomojo komiteto pirmininkas Alfonsas Žalys, kuris tikrai mylėjo Klaipėdą ir dabar kylančių diskusijų nesuprastų.

Arvydas VAITKUS, miesto Tarybos narys, Lietuvos transporto ir logistikos ekspertas

LAJM buvo įkurta dar 1948 metais. Kitais metais sukaks jai sukaks 75 metai. Tai yra gilias tradicijas ir gerą reputaciją turinti aukštoji mokykla, išleidusi į plačius pasaulio vandenynus ir jūras tūkstančius studentų.

Dabartinis šios mokyklos vardas buvo įteisintas 2008 metais, o anglų kalba jos pavadinimas skamba Lithuanian maritime academy. Lietuvos aukštojo mokslo atstovų „spaudimo“ pasekmė - tuo metu ši garbinga mokykla nebuvo pavadinta akademija gimtąja kalba. O labai gaila, nes ji to tikrai verta.

Iš įvairių uostų ir jūrinių kompanijų vadovų girdėjau tik geriausius atsiliepimus apie Lietuvos jūrininkus, kurių didžioji dalis yra baigę LAJM.

Ne kažkas kitas, o būtent LAJM ilgus metus buvo kompetencijų centras Klaipėdos uostui ir Uosto direkcijai kuriant uosto išvystymo planus, įsirengiant modernų Klaipėdos uosto laivų navigacijos simuliatorių, parengiant ir įgyvendinant sudėtingiausias uoste navigacijos schemas, įvedant vieną didžiausių konteinerinių laivų pasaulyje ar tokio sudėtingo tipo laivus kaip dujovežiai.

JAJM yra ne tik Klaipėdos, bet Lietuvos kaip jūrinės valstybės jūrinių profesijų rengimo etalonas.

Pastaruoju laikotarpiu šalies valdžia itin pamėgo reformas. Dažnu atveju pasakoma, kad bus geriau arba jog reikia taupyti. Šiuo atveju visų pirma turėtų būti paaiškinta, kokią pridėtinę naudą gautų studentai ir dėstytojai, kaip pagerėtų mokymo priemonių bazė, kuri mano nuomone ir taip yra aukšto kompetencinio ir technologinio lygio.

Dėl planuojamos LAJM reorganizacijos pasiteiravau nuomonės šios mokyklos bendruomenės. Pasirodo, jūrinių dalykų dėstytojai, dirbę KU, pastaruoju metu jį paliko ir perėjo dirbti į LAJM, o paklausus nuomonės LAJM studentų sąjungos dėl galimo mokyklos prijungimo prie KU be dvejonių buvo atsakytas griežtas NE.

Nesu reorganizacijų priešininkas, palaikau siūlymus kai aiškiai argumentuojama galima materialinė ir kitokia įmanoma nauda. Tačiau, kai nėra tokių argumentų, kai kyla grėsmė gerai veikiančiai ir išskirtinai tik čia jūrininkus rengiančiai Lietuvos mokymo įstaigai, matau galimą reikšmingą netektį visai šalies jūrinei ir uosto bendruomenei.