Jolanta Blažytė: atrodo, kad Lietuva tapo tikru klounų užvaldytu beprotnamiu

Mūsų premjerė I. Šimonytė atvirai pasiguodė: „Iš šių metų karo mes tikėjomės visai kitokio rezultato, nei turime šiandien“.

Taip sakant, ach, šūds: tikėjomės, bet nesigavo.

Jau neprisimenu, kokio rezultato premjerė tikėjosi ir iš masinės populiacijos vakcinacijos.

Turbūt kažko tikėjosi, bet šūds, ir vėl kažkas nesigavo.

Na, išskyrus sugadintas žmonių fizines ir psichines sveikatas.

Kartais man atrodo, kad gyvenčiau kažkokiame tai realiame seriale apie poną Byną: ponas Bynas, t.y. mūsų vyriausybė, amžinai vis kažko tikisi, bet tas tikėjimas vis neišsipildo.

Na, ponui Bynui paprasčiau: už lūkesčių žlugimą jis užsimoka nebent kalėdinio kalakuto pilve užstrigusia savo galva.

O kuo užsimokėjo Vakarų pasaulio ir, žinoma, Lietuvos žmonės dėl „ne taip paėjusio karo“ ar „ne taip suveikusios“ masinės populiacijos vakcinacijos?

Baisu net pradėti skaičiuoti.

Tiesa, vis daugiau Vakarų šalių vyriausybių jau pripažįsta savo klaidas, bet šiukštu tik ne mūsiškė.

Mūsiškė ir toliau remiasi savo afigienais ekspertais sėdinčiais kokiame nors „sisteminiame“ LRT kanale ar kokioje nors „trijų Lietuvos zelenskių“ propagandinėje tvirtovėje.

Apie vieną LRT apžvalgininką jo kolegė žurnalistė parašė tokį komentarą: „Kai dirbau žurnaliste "Palangos tilto" laikraštyje, šis žmogus buvo atėjęs prašyti reklamos nes grįžęs iš užsienio prisistatė kaip klounas. Ieškojo darželių, kur galėtų pasirodyti.

Tai panašu, kad tokiu ir liko.

Tik raudoną burbulą nuo nosies nusiėmė.

O šiaip - stebėtinas karjeros šuolis - nuo klouno iki Lrt apžvalgininko“.

Taigi, klounai, nusiėmę nuo savo nosių raudonus burbulus, sulindę į Nacionalinio transliuotojo eterį ir prisiskyrę sau kažkokias tai ypatingas pozicines galias, šiuo metu nurodinėja, kokias represijas būtina taikyti žmonėms, kurie gyvena realybėje ir kurie nėra kartu su premjere paskendę savo „patriotinėse“ bei „edukuotose“ haliucinacijose.

Taip, toks yra faktas, kad Lietuvoje vis dar gyvena nemažai adekvačių žmonių, kurie domisi geopolitika, seka įvykius pasaulyje, nėra savo smegenų padovanoję propagandinei žiniasklaidai, žino „sisteminių“ grupuočių interesų kovas, sugeba gan tiksliai suprognozuoti pasaulio galingųjų laimėjimus ir pralaimėjimus, tačiau...

Būtent šiems žmonėms Lietuvoje tampa gyventi vis pavojingiau...

Atrodo, kad Lietuva tapo tikru klounų užvaldytu beprotnamiu, kuriame už adekvatų suvokimą baudžiama tramdomaisiais marškiniais: jei tu, žmogau, gyveni realybėje, jei tu nenori į savo kūną kišti eksperimentinių marmalų, jei tu palaikai siekiančius taikos žmones, jei tu nelakstai paskui premjerės fantazijomis sumodeliuotus FB rėmelius, jei tu nedalyvauji masinėje psichozėje a la „Kieno Krymas“, vadinasi tu automatiškai tampi raudonas nosis nusiėmusių ir vyriausybės palaikomų klounų taikiniu?

Vadinasi niekas tavęs negali apginti ne tik nuo moralinio, bet gal net ir fizinio susidorojimo?

Vadinasi vienintelis Lietuvoje likęs savigynos ginklas – tai kvailio kaukė, kurią užsidėjęs tu tampi panašus į kiaulę, žvelgiančią tik vien kryptimi, t.y. į „teisingąjį“ FB rėmelį, „teisingą“ klouno, nusiėmusio raudoną nosį, nuomonę ir absoliučiai „teisingus“ premjerės lūkesčius, kurie neišsipildo.

(Past. kiaulė neturi kaklo ir ji negali pakelti akių į žvaigždes, todėl įprastai mato tik savo lovį).

Kaip sakė Dietrich Bonhoeffer (nacių nužudytas vokiečių pastorius taikos aktyvistas), „didžiausias žmonijos priešas yra jos kvailumas“.

Taigi ir aš sakau: didžiausias Lietuvos priešas šiuo metu yra ne Rytai, ne virusai, ne klimato kaita, bet kvailumas, kuris kaklo neturinčios kiaulės akimis žvelgia į niekada neišsipildančius bei didžiulio mokesčio reikalaujančius premjerės lūkesčius ir kriuksi tą nesibaigiančią mantrą: „mes tikime tuo, mes tikime anuo, o tie kas kartu su mumis netiki – tuos šaudyti“.

JAV senatorius John Kennedy svarstė, kodėl tokie protingi Amerikos žmonės išrinko tokį kvailą prezidentą J. Bideną.

Kaip taip galėjo atsitikti?

Ir Kennedy atsakymas buvo toks: „ Amerikiečių tauta užsiėmusi reikalais. Žmonės uždirbinėja pinigus ir jie neturi laiko skaityti Sokratą. Bet anksčiau ar vėliau jie vis tiek bus priversti suprasti, kad J. Bideno draugai žiniasklaidoje jau nebesusitvarko“.

Ar Lietuvos žmonės supras, kad mūsų vyriausybės draugai žiniasklaidoje, t.y raudonas nosis nusiėmę klounai nebesusitvarko, tikrai nežinau.

Na, o kol klounai siautėja, o mūsų premjerė vis dar „tiki“, vadinasi mes dar užsiėmę kažkuo ne tuo.

Galbūt per daug domimės nuo ko numirė Užkalnio šuniukas (juk tai buvo metų „netektis“), galbūt per daug paskendę tarpusavio konfliktuose, o gal būt neturime valios išlįsti iš savo siauro pasaulėlio, kurį sudaro tikras Bermudų trikampis: sofa - TV dėžė - asmeninis reikšmingumas (na, tipo aš tai jau viską žinau)?

Bet kažkas toje Lietuvoje yra tikrai ne taip.

Ir čia kalbu ne tik apie didžiausius SND mokesčius, bet ir apie mokesčius už kvailą tikėjimą.

O tie mokesčiai tokie dideli – tai ir žmonių sugadintos sveikatos, tai ir artimos tautos pralietas kraujas, tai ir gyvenimas nuolatinėje ir planuotai kurstomoje baimėje, tai ir tapimas raudonas nosis nusiėmusių klounų mentaliniais vergais.

Tai daug visko....

Tas pats D. Bonhoeffer savo laiške iš koncentracijos stovyklos rašė: „Kvailas žmogus yra pavojingesnis už piktavalį“.

(Visą jo laišką įkelsiu sekančiame pos‘te).

Ir tik išgyvenusi tuos ketverius psichozės metus, kuriuos galiu pavadinti „aš tikiu tuo ir anuo, o netikinčius tuo ir anuo reikia šaudyti“, galiu suprasti, koks teisus buvo tas D. Bonhoeffer.

Pirmą kartą šis įrašas paskelbtas jo autoriaus asmeninėje Facebook paskyroje.