Ingridos Šimonytės darbai šokiravo visus

Labai keisti prioritetai

„Vakaro žinios" „Elito naujienose" jau skelbė, kad paklausta apie svarbiausius jos vadovaujamos Vyriausybės laikotarpiu priimtus sprendimus, I.Šimonytė išvardino tris.

Svarbiausias - asmenvardžiuose įteisinta svetimų raidžių x, w ir q rašyba. Antras - kompensacijų už nusavintą privatų žydų turtą įteisinimas. Trečias, nors ir ne Vyriausybės, sprendimas buvo Konstantinopolio patriarchato grąžinimas į Lietuvą po 400 metų.

„Čia ne Vyriausybės sprendimas, nes tai kyla iš pačių tikinčiųjų, iš pačių Lietuvos ortodoksų. Galėjimas dalyvauti ir pamatyti, kaip Konstantinopolio patriarchatas grįžta į Lietuvą po 400 metų yra tai, ko man gyvenime, sau pačiai, tikrai pakaks", - pridūrė ji.

O paklausta apie didžiausias klaidas, politikė atkirto, esą nepadaryta klaidų, kurių nepavyko ar nepavyktų ištaisyti.

Net nenori komentuoti

Tokie atsakymai gerokai suglumino politikus, kurie nėra I.Šimonytės bendražygiai.

„Mano trumpas komentaras apie tokį premjerės pasisakymą būtų toks: „Be komentarų".

Jei tai buvo įvardinta kaip trys pagrindiniai darbai, tai daugiau nei išsižioti verta, - „Vakaro žinioms" sakė praėjusios Vyriausybės vadovas, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos" pirmininkas, parlamentaras Saulius Skvernelis.

Pasak politiko, didžiajai daliai visuomenės nė vienas iš išvardintų „svarbiausių" darbų visiškai nėra svarbus.

„Pavyzdžiui, kad ir dėl asmenvardžių. Juk asmenvardžius pasikeitė vos apie 300 žmonių. Tad galime įvertinti, kokia tų sprendimų svarba bei reikšmė. Reikšmė tik ta, kad buvo spekuliuojama, jog negalima rašyti originalių pavardžių. Dabar galima ir spekuliacijos pasibaigė, niekas nepuola tuo pasinaudoti.

Apie tas išmokas žydams... Tai iš viso buvo nesusipratimas. Tema buvo užbaigta, išspręsta, ir tie 37 mln. eurų, kai pinigų taip trūksta visiems, galėjo būti panaudoti prasmingiau.

Iš šitų trijų darbų nė vieno neišskirčiau ne tik kaip reikšmingo, bet ir kaip turinčio ilgalaikį teigiamą poveikį mūsų visuomenės ateičiai", - kalbėjo S.Skvernelis.

Viską sugriovė

Paklaustas, ar galėtų įvardinti nors vieną reikšmingą iš teigiamos pusės darbą šios kadencijos metu, S.Skvernelis atsakė, kad reikėtų labai ilgai pagalvoti. Tačiau paklaustas apie klaidas, kurių, pasak I.Šimonytės, nebuvo tokių, kurių nebūtų galima ištaisyti, politikas ilgai negalvojo.

„Kai nebuvo padaryta esminių darbų, tai ir klaidų, kurių nebūtų galima ištaisyti, nebuvo padaryta. Arba galės ištaisyti nauja vyriausybė. Bet šiaip tai klaidų buvo daugybė.

Pažiūrėkite vien kas užsienio politikoje vyksta, gynybos srityje kokios aistros verda, mokesčiai nepajudinti, ekonomika apskritai žemiau kritikos, kelių būklė visiškai beviltiška, sveikatos priežiūros sugriauta ir nežinau, kada pavyks atstatyti, švietime kas dedasi. Zirzė, lojo tiek metų, kad švietimas jiems yra prioritetas. Toks prioritetas, kad mokytojai vėl ruošiasi streikuoti", - piktinosi parlamentaras.

Konservatoriai kritikavo S.Skvernelio Vyriausybę dėl uždarinėjamų mokyklų, tačiau ir patys jas uždarinėja. Tačiau, anot ekspremjero, tai - nesulyginami dalykai.

„Mes nebuvome priėmę valinių sprendimų, kad mokyklos būtų uždarinėjamos. Jos užsidarinėjo natūraliai, kai nebelikdavo vaikų. Dabar padaryti valiniai sprendimai - mokyklos numarinamos, jei neatitinka tam tikrų kriterijų, pavyzdžiui, dėl klasių komplektavimo", - pabrėžė S.Skvernelis.

Pirštu prie smilkinio

„Valstiečių" lyderis ir šešėlinės vyriausybės premjeras Ramūnas Karbauskis „Vakaro žinioms" sakė, kad I.Šimonytės žinutė neaišku kam siųsta.

„Susidaro įspūdis, kad prieš premjerę stovėjo tautinių ir religinių mažumų atstovai - tada gal būtų galima kiek suprasti tokį jos pareiškimą.

Tačiau jei plačioji visuomenės dalis išgirstų tokius prioritetus, pasuktų pirštu prie smilkinio - kad su premjere ne viskas tvarkoje. Nes Lietuvos gerovei šie trys išvardinti dalykai neturi praktiškai jokios esmės.

Jei man kas duotų spėti, ką ministrė pirmininkė įvardins tarp svarbiausių darbų, tikrai nė vieno iš šių nebūčiau atspėjęs", - prisipažino R.Karbauskis.

Politikas pasišaipė, kad galima būti surengti referendumą ir žmonių paklausti, kas jiems svarbiau: ar Konstantinopolio patriarchato grąžinimas į Lietuvą po 400 metų, ar tai, kad eilės pas gydytojus sutrumpėtų bent keliomis dienomis. R.Karbauskio teigimu, atsakymas, aišku, būtų ne I.Šimonytės pusėje.

Pasak jo, daug lengviau išvardinti, ko ši Vyriausybė nepadarė ir kas yra šimtais ar net tūkstančiais kartų svarbiau nei tai, ką išvardino premjerė.

„Neišspręstos švietimo, sveikatos apsaugos ir kitos panašios problemos juk liečia ne tik tautines ar religines mažumas, bet ir visą Lietuvą. Nė vienas svarbus visai Lietuvai sprendimas nebuvo priimtas", - pastebėjo šešėlinis premjeras.

Milijardus lėmusios klaidos

Jis premjerei įgėlė ir dėl teiginio dėl nepadarytų klaidų, kurių negalima ištaisyti.

„Visas klaidas galima ištaisyti, tik nuostoliai dėl tų klaidų yra negrįžtami. Aišku, kad galima atstatyti ekonominius-diplomatinius santykius su Kinija, bet milijardinius nuostolius dėl santykių sugadinimo jau patyrėme negrįžtamai.

Arba ta jūrinio vėjo jėgainių parko idėja. Na, tiesa, tai ne klaida, o afera. Investicijų dydis yra absurdiškas, absurdiška net šnekėti apie energetiką jūroje, kai kainos keliskart didesnės nei sausumoje.

Kai kuriose valstybėse tai normalu, nes ant žemės nebėra vietos vėjo jėgainėms.

Bet pas mus tokios problemos nėra. Tačiau šita Vyriausybė rūpinasi tik savais, rūpinasi tik „atkatais", todėl kitiems, net ir pasistačiusiems jėgaines, neleidžia prisijungti prie sistemos - statys jūroje", - sakė R.Karbauskis.

Apgavo

Jis prisipažino su ta sritimi visai neseniai susidūręs asmeniškai.

„Mes, kaip ūkininkai, paklausėme Vyriausybės šūksnių, kad reikalinga pigi elektros energija. Savo ūkiuose suprojektavome vėjo jėgaines. Ir žinote, ką tada sužinojome, padavę paraišką? Kad neleis prisijungti.

Esą prioritetas yra vėjas jūroje.

Bus išleisti milijardai, patiriami milžiniški nuostoliai, nes net sunku įsivaizduoti, kiek kainuos 30-ies kilometrų kabelį pravesti jūroje. Mes, („Agrokoncernas" ūkių vardu), paprašėme, kad leistų prisijungti - neleidžia. Ir ne tik mums, bet ir, pavyzdžiui, kitiems ūkininkams, norintiems statyti savo sklypuose - niekas negauna leidimų prisijungti, jei nepriklauso grupuotei.

Tai dabar bylinėjamės dėl to su „Litgrid". Nebūtų pasakę, kad reikia pigios elektros energijos, nieko nebūtume projektavę.

Grupuotė nori viską kontroliuoti. Jei įsileis pigią energiją tų, kurie nepriklauso grupuotei, lovys sumažės.

Nori kontroliuoti švietimą, nes Landsbergio verslui reikia, daro reformas tokias, kad jo verslas geriau suktųsi. Ir tai galima vardinti ir vardinti", - konstatavo R.Karbauskis.

Komentuoja politologas prof. Algis KRUPAVIČIUS:

„Reikėtų atsiversti Vyriausybės programą. Labai tikėtina, kad nė vieno iš premjerės išvardintų darbų ten nėra įrašyta (pasitikslinus paaiškėjo, kad ir nėra, - aut. past.).

Kitaip būtų keista, nes jie - antraeiliai, trečiaeiliai ar dar toliau esantys. Aišku, tam tikroms visuomenės grupėms tie darbai yra svarbūs, tačiau jos visos Lietuvos mastu nėra didelės.

Todėl tai tikrai nėra svarbiausi dalykai, kuriuos reikėjo spręsti šioje kadencijoje", - akcentavo A.Krupavičius.

Politologas tvirtino: jei visuomenės nuomonės tyrėjai respondentų paprašytų nurodyti svarbiausius šios kadencijos darbus (prašant patiems išvardinti), „99 proc. patikimumu galima būtų sakyti, kad nė vienas iš šių darbų trijų svarbiausių darbų sąraše neatsidurtų".

„Ir nepatektų į lyderio poziciją net tik tarp atliktų darbų, bet ir tarp neatliktų, tarp didžiausių lūkesčių.

Čia į lyderio pozicijas tikrai patektų sveikatos apsauga, pensijos, kainų augimo suvaldymas, skurdo mažinimas, socialinės nelygybės sumažinimas, regioninių skirtumų mažinimas, bendrai gyvenimo kokybės didinimas, gerovės augimas ir t.t.", - vardino A.Krupavičius.

Pasak jo, iš minėtų lūkesčių Vyriausybei nepavyko išpildyti nė vieno arba pavyko išpildyti tik iš dalies.

„Tą gerai atspindi Vyriausybės reitingai. Iš sėkmingų darbų galima įvardinti suvaldytą migrantų krizę, švietimo srityje irgi šis tas padaryta, bet ne iki galo.

Rezultatas - švietimo profsąjunga rengiasi streikui rugsėjo mėnesį. Viskas.

Negana to, pradėta labai prieštaringai vertinama sveikatos apsaugos reforma, turime masinius išėjimus iš darbo, švietimo srityje paraštėse liko švietimo strategijos rengimas ir t.t. Vyriausybės pasiekimų sąrašas būtų labai kuklus", - reziumavo A.Krupavičius.