Gal Laisvės partija „laisvins“ ir Motinos dieną?

Viskas, kas buvo siejama su religija, šeima, pasak bolševikų, turėjo išnykti, bet taip niekada ir neišnyko. Tad ir Lietuvoje sovietmečiu naikinta Motinos diena, išliko tyliai švenčiama šeimose.

Kodėl sovietai taip stengėsi ištrinti Motinos dieną, „Respublika" paklausė istoriko, Vilniaus universiteto dėstytojo doc. dr. Algirdo JAKUBČIONIO.

Istorijos fakulteto Naujosios istorijos katedros doc. dr. Algirdas Jakubčionis. V. Jadzgevičiaus nuotrauka

- Gegužės antrąją minėsime Motinos dieną, kurią sovietmečiu bandyta išbraukti iš mūsų gyvenimo brukant sovietinę Moters dieną - Kovo-8-ąją. Kodėl sovietams netiko Motinos diena?

- Po 1917-ųjų Spalio revoliucijos prorusiškasis bolševizmas nusprendė panaikinti viską, kas buvo anksčiau.

Viena iš to metų populiarių dainų skambėjo taip: „Pasaulį seną išardysim iš pačių pamatų ir tuo naujai pasaulį atstatysim". Nes visa tai, kas buvo, yra blogis.

Vadinasi, neišvengiamai reikėjo peržiūrėti ir vyro bei moters santykius.

Todėl iš karto po įžymiųjų dekretų „Dėl taikos", „Dėl žemės" pasirodo Lenino dekretai „Dėl santuokos panaikinimo", „Dėl bausmės už homoseksualizmą panaikinimo", pagal kuriuos lengvai buvo galima sudaryti „seksualinę sąjungą".

- Siekta panaikinti santuoką, vadinasi, ir šeimą, nes šeima - buržuazinė atgyvena?

- Teisingai. Tuo metu buvo galima lengvai išsiskirti - tiesiog nusiųsti laišką arba atviruką į Registracijos biurą. Kitas partneris galėjo net nežinoti, kad jau yra išskirtas.

Sukant vyro ir moters santykių pertvarkymo linkme, atskiruose regionuose prieita net prie kurioziškų sprendimų.

Tarkime, to meto Vladimiro gubernijos vieno miesto bolševikai priėmė sprendimą suvalstybinti moteris. Ir logika tokia: mergina priklauso tėvui. Kai ji išteka, priklauso vyrui.

Kadangi panaikinta privati nuosavybė, vadinasi, moteris turi būti suvalstybinta, ji negali priklausyti nei tėvui, nei vyrui.

Netgi buvo numatyta, kad moterį gali pasirinkti kiekvienas jos panorėjęs vyras, ir ji negali atsisakyti.

Moteris taip pat galėjo pasirinkti vyrą, bet vyras galėjo atsisakyti. Tiesa, visa tai greit baigėsi, nes į Maskvą pradėjo plaukti skundai, jog aukštesnes pareigas turintys bolševikai ima sau jaunesnes, gražesnes, o visiems kitiems - kas lieka. Principas, kad moteris yra valstybės, sužlugo.

Kai kurie tyrinėtojai sako, kad pirmoji seksualinė revoliucija įvyko būtent Sovietų Rusijoje.

Tuo metu iš esmės vyravo kelios teorijos. Viena vertus, grynas puritonizmas požiūryje į seksą, kai seksas reikalingas tik tam, kad gimtų vaikai.

Antra teorija - vadinamoji vandens stiklinės teorija: ištroškai, pasiėmei vandens stiklinę, atsigėrei ir nuėjai. Tad ir seksas kaip ta vandens stiklinė - kai tau reikia, turi, o paskui - keliai išsiskiria.

Bet svarbiausias buvo ideologinis akcentas. Kokia moters funkcija bolševizmo sistemoje?

Moteris - kūrėja, ji aktyvi komunizmo statytoja, darbininkė, komjaunuolė, komunistė.

Reikėtų pabrėžti, kad bolševikinę laisvą seksualinę partnerystę praktikavo miesto gyventojai ir tie, kurie norėjo daryti bolševikinę karjerą.

Rusijos kaimas kaip gyveno savo tradicijomis, taip ir liko gyventi. Buvo bolševikų bandymai reformuoti šeimos instituciją, tačiau tik menka gyventojų dalis tam pakluso.

- Skaičiau, kaip Petrograde 1918 metų gruodžio 19 d. lesbiečių eisena džiugiai buvo pažymėtos dekretų „Dėl santuokos panaikinimo", dėl vienalytės meilės draudimo panaikinimo metinės. Kodėl vėliau ta laisvė, tas „išsivadavimas" iš tradicijų, papročių nuslopo? Patys bolševikai išsigando tos laisvės sukelto chaoso?

- Iš esmės taip. Tas laikotarpis (1917-1921 metai) buvo bolševikinės laisvės ir visų papročių pertvarkymo laikotarpis. Buvo tiek nukrypta, kad net pradėtos naikinti kapinės - kam žiūrėti į praeitį, reikia žiūrėti į ateitį. Teigta, jog laidoti karstuose - atgyvena.

Porevoliuciniame Petrograde buvo atidarytas pirmasis krematoriumas ir paskelbtas nepakartojamas lozungas: kiekvienas bolševikas turi teisę būti sudegintas. Kapinių vietose imta statyti pasilinksminimo aikšteles, kino teatrus.

Panaikintos bet kokios privilegijos laidojant - buvo pasakyta: jokių išskirtinių vietų, išskirtinių kapų. Bet pirmas, kuris labiausiai šitą dalyką „paneigė", buvo Leninas, po mirties gavęs išskirtinę vietą.

Atėjus į valdžią Josifui Stalinui, visos reformos užgeso. Padėtis šalyje reikalavo, kad žmogus savo jėgas eikvotų ne seksualiniams pasilinksminimams, o komunizmo statybai. Vėl pradėta krypti link to, kad „šeima - visuomenės ląstelė", o tvarkos pagrindas - monogamija.

Stalino laikais įsigalėjo labai griežtas požiūris į seksualines mažumas. Už vyro sanguliavimą su vyru buvo baudžiama kalėjimu nuo 5 iki 7 metų, nes tai yra ėjimas prieš gamtą. Ir tik apie 9 dešimtmečio vidurį ar vėliau tas baudžiamasis straipsnis buvo panaikintas.

Pasikeitė požiūris ir į moterį. Būtent Stalino laikais įsigalės absoliuti tradicija, kad jokia, net aukščiausio rango pareigūno, žmona negali rodytis viešoje vietoje.

Kai Raisa Gorbačiova oficialiose kelionėse pradėjo lydėti tuometinį Sovietų Sąjungos vadovą Michailą Gorbačiovą, kilo baisus triukšmas - žmona šalia.

J.Stalinas suformavo požiūrį, kad moteris turi žinoti savo vietą. J.Stalinas grąžino moterį į tą vietą, kurią galima pavadinti tradiciškai rusiška moters vieta - virtuvė, vaikai.

Maždaug ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje, kai po visų represijų paaiškėjo, jog gyventojų skaičius sumažėjo keliasdešimčia milijonų, imta mąstyti, ką daryti? Buvo uždrausti abortai. Pradėtos afišuoti motinos didvyrės.

Tiesa, pažiūrėjus į to meto nuotraukas, matome - vaikai darželiuose, mokyklose, stovyklauja pionierių stovyklose. Jų potekstė akivaizdi - valstybė rūpinasi vaikais.

- Lietuvoje Motinos diena oficialiai sugrąžinta tik atgavus Nepriklausomybę, bet iš tiesų sovietams taip ir nepavyko jos ištrinti, ar ne?

- Sovietų Lietuvoje gan paprastas dalykas atsitiko. Pirma, bandyta atmesti visa, kas buvo to meto, jų terminija, buržuazinė Lietuva.

Jeigu „prie Smetonos" buvo motina, tai dabar - moteris. Antra, tai susiję ir su tuo, jog motina, Motinos diena asocijuojasi su šeima, su rūpinimusi ja. Tai taip toli nuo to ideologinio modelio - moteris aktyvistė, moteris stato, dirba.

Dėl to atsirado Kovo 8-oji, sovietinės moters diena. Realiai ji gal ir nėra bloga, bet ji negalėjo užgožti motinos, kadangi moteris ir motina nėra vienodi dalykai.

Lietuvoje net ir sovietmečiu švęsta Motinos diena, bet ji, kaip ir visos senos šventės, švęsta tyliai. Niekas važiuojančiųjų į kapines ar pas mamas negaudė, bet niekas švęsti ir neskatino.