Estijos europarlamentaras: „Gali prireikti 20-30 metų, bet ES žlugs

Madisonas prognozuoja galimą Europos Sąjungos žlugimą per artimiausius 20-30 metų. Artėjant rinkimams ES, JAV ir kitose valstybėse, jis pripažino didėjančią dešiniųjų populistinių partijų įtaką, ypač ECR ir ID frakcijose Europos Parlamente.

Madisonas išreiškė susirūpinimą dėl artėjančių JAV rinkimų pažeidimų ir nepasitenkinimą J. Bideno administracija. Jis atkreipė dėmesį į Estijos elektroninio balsavimo sistemos trūkumus, pabrėždamas skaidrumo ir konstitucinio suderinamumo problemas.

Kritikuodamas tolesnį ES federalizavimą, Madisonas pabrėžė pavojų, kad rinkėjai gali būti apgauti paskutinę minutę pasikeitus retorikai.

Kaip ID frakcijos atstovas, jis pasisakė už suverenių valstybių Europos Sąjungą, nurodydamas iššūkius, kylančius dėl pernelyg didelio Europos Komisijos reguliavimo. Madisonas aptarė iššūkius, susijusius su vienbalsiškumo taisyklės pakeitimu ES, laikydamas tai rizikingu žingsniu, galinčiu paskatinti naujus referendumus.

Palaikydamas Baltijos šalių bendradarbiavimą gynybos srityje, jis atkreipė dėmesį į propagandos ir tikro pasirengimo potencialą.

Madisonas sulaukė nevienareikšmiškų atsiliepimų dėl raginimo ukrainiečiams grįžti ir dalyvauti kare, pripažindamas sudėtingą ukrainiečių tautybės pobūdį ir formuluodamas šį raginimą kaip raginimą solidarizuotis saugant Ukrainos suverenitetą.

Prasideda lemtingi metai – rinkimai Europos Sąjungoje, JAV, Austrijoje, Portugalijoje ir kitur. Tikimasi, kad dešiniojo sparno populistinėms partijoms seksis gerai. Ką manote apie tai, kaip gali atrodyti Europa ir pasaulis, jei jos stipriai pasirodys?

– Na, tai priklauso nuo rezultatų skirtingose šalyse. Didžiausią įtaką daro Europos Sąjungos ir JAV rinkimai. Remiantis naujausiomis apklausomis, tikimasi, kad dešinysis konservatyvusis sparnas sustiprės, o ECR ir IED gali gauti daugiau nei 180 vietų ir aplenkti EPP.

Ką manote apie artėjančius JAV rinkimus? Ar manote, kad D. Trampui seksis gerai?

– Jei rinkimai nebus pavogti, kaip, galimai, nutiko praėjusį kartą, tuomet taip. Šį kartą gali būti sunkiau pavogti, jei nebus COVID panikos, dėl kurios į rinkimų apylinkes ateis daugiau rinkėjų. Turint omenyje ekonominę statistiką, daug žmonių yra nusivylę Bidenu.

Donaldas Trampas (Donald Trump), nepaisant kontroversijų, yra geros formos. Nerimą kelia gerontokratija Amerikos politikoje, stiprių kandidatų skaičius ribotas.

Ar manote, kad 2020 m. rinkimai JAV buvo pavogti?

– Buvo įrodytų pažeidimų, pavyzdžiui, mirusių asmenų balsai. Problemos mastas neaiškus, tačiau buvo problemų su rinkimų sistema, įskaitant balsų rinkimą.

Panašiai apie Estijos rinkimų sistemą kalbėjo ir Estijos konservatyvios liaudies partijos (EKRE) lyderis J. Helme. Ar įžvelgiate panašių problemų?

– Taip, Estijos elektroninio balsavimo sistemoje yra problemų. Jai trūksta skaidrumo, be to, kyla konstitucinių abejonių dėl slaptumo ir galimybės daryti įtaką balsavimui. Reikia persvarstyti teisinius aspektus, ypač dėl konstitucinio suderinamumo.

Grįžtant prie ES politikos, plenariniame posėdyje vyksta diskusijos dėl neofašizmo iškilimo. Ką manote apie bandymus susieti dešiniojo sparno populistines partijas su neofašizmu?

– Tai tipiška propaganda, kai pabrėžiami su konservatyviosiomis partijomis susiję nusikaltimai, o vengiama diskutuoti apie migrantų nusikaltimus. Tai veidmainystė ir dvigubi standartai. Diskusijos Parlamente gali daug ko nepakeisti, nes jos daugiausia skirtos rinkėjams.

Ką manote apie EPP, Renew ir SD bandymus dar labiau federalizuoti bloką tokiomis idėjomis kaip Europos Sąjungos pilietybė ir ES masto mokymo programa?

– Federalizacija pažengė į priekį, o esminis klausimas yra žaliasis kursas. Bandymai centralizuoti mokesčių ir žaliosios politikos sritis bus raudona linija. Rinkėjus gali suklaidinti paskutinę minutę pasikeitusi kai kurių partijų retorika.

Jūsų grupė, ID grupė, pasisako už suverenių tautų Europos Sąjungą. Ką pasakytumėte tiems, kurie mano, kad mažiau centralizuota ES gali būti mažiau galinga?

– Pirminė ES idėja nebuvo bloga, tačiau dabartinis perteklinis reguliavimas, ypač Europos Komisijos, nukrypo nuo pirminės idėjos. Mūsų pozicija – iš naujo įvertinti ES kryptį, tačiau grįžimas prie pradinės idėjos atrodo neįtikėtinas dėl įsišaknijusios biurokratijos.

Ar manote, kad vienbalsiškumo taisyklė, jei ji būtų pakeista, būtų raudona linija?

– Norint pakeisti vienbalsiškumo taisyklę, reikėtų atverti sutartis, o tai būtų rizikingas žingsnis. Dėl to galėtų būti rengiami nauji referendumai, o tai sukeltų netikrumą. Iššūkis būtų tai, kaip skirtingos valstybės narės, ypač tos, kuriose yra kairiųjų vyriausybių, elgtųsi su tokiais pakeitimais.

Paminėjote bendrą Estijos, Latvijos ir Lietuvos gynybos susitarimą. Ką manote apie šį pokytį?

– Baltijos šalių bendradarbiavimas gynybos politikos srityje yra būtinas. Viešas paskelbimas gali tarnauti propagandos tikslais arba rodyti tikrą pasiruošimą. Pavėluota reakcija į Ukrainos konfliktą rodo Europos nepasirengimą, ir tokie veiksmai gali padėti tai išspręsti.

Neseniai pasakytoje kalboje paraginote Europoje esančius ukrainiečius siųsti atgal kariauti. Ar dėl to sulaukėte priešiškos reakcijos?

– Atsiliepimai buvo nevienareikšmiai. Ukrainiečiai iš esmės buvo palankiai nusiteikę, o kai kurie Briuselio atstovai šį raginimą kritikavo. Pranešime pabrėžta, kad Europa lėtai reaguoja į konfliktą ir kad reikia karinės pagalbos karui greičiau užbaigti.

Ar manote, kad tie, kurie paliko Ukrainą, tai padarė todėl, kad nenorėjo kovoti su rusais? Ukrainiečių tauta yra gana sudėtinga. Daugelis ukrainiečių turi šeimų Rusijoje ir atvirkščiai.

– Ukrainiečių tautiškumas yra sudėtingas, ir žmonės gali turėti įvairių išvykimo priežasčių. Tačiau raginimas jiems grįžti ginti savo šalies yra raginimas solidarizuotis ir aktyviai dalyvauti saugant Ukrainos suverenitetą.

Šis interviu buvo redaguotas siekiant aiškumo ir nuoseklumo.