Ciniškai pragmatiškas Vengrijos politinis čardašas

„The Economist“ jau šios liepos 3-osios publikacijoje „Vladimiro Putino naudingi idiotai“ pateiktą valstybių, Kremliaus pagalbininkių Europoje, reitingą pradeda Vengrija. V.Putinas stato ant kraštutinių kairiųjų bei dešiniųjų populistų, bene aktyviausiai besireiškiantis tarp kurių yra Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas.

Valdančiosios partijos „Fidesz“ lyderis nuosekliai kritikuoja paramą kariaujančiai Ukrainai, ne tik pats netiekia, bet ir draudžia per savo teritoriją gabenti NATO ir Europos Sąjungos (ES) šalių narių ukrainiečiams skirtą ginkluotę.

Ignoruodamas sankcijas Maskvai importuota rusiškas gamtines dujas, o ir kitaip bendradarbiauja su Rusija: rusų koncernas „Rosatom“ Pakšo atominėje elektrinėje montuoja du naujus energoblokus.

Prie šviežiausių sabotažo precedentų nurodytinas kad ir Budapešto sprendimas praėjus dienai po „The Economist“ paskelbto reitingo blokuoti ES karinę paramą Ukrainai už 500 milijonų eurų.

Vengrijos užsienio reikalų ministras Péteris Szijjártas spaudos konferencijoje liepos 4-ąją pareiškė, kad jo šalis „neprileis“ ukrainiečių prie 500 milijonų kaip ir bet kokios paramos ateityje, kol Kijevas neišbrauks vengrų banko OTP iš karo prieš Ukrainą tarptautinių rėmėjų sąrašo.

Nors Vengrija neblokavo nė vieno sankcijų Maskvai paketo, priėmė virš 200 tūkstančių ukrainiečių pabėgėlių, atžgareiviškas, tiesmukiškas Budapešto atsisakymas leisti per savo teritoją tiekti ginklus Ukrainai bei skepsis sankcijomis daugeliui atrodo atgrasus.

JAV Senato tarptautinių santykių komiteto pirmininkas Jamesas Rischas birželio 14-ąją blokavo ginklų Vengrijai už 735 milijonų dolerių pardavimą, taip bausdamas NATO narę už atsisakymą patvirtinti Švedijos narystę Aljanse.

Reto žingsnio priversto griebtis senatoriaus teigimu, Budapeštas turi leisti Švediją į NATO, priešingu atveju 24 raketinių sistemų HIMARS baterijas vengrai matys kaip savo ausis.

Išeitų, Vengrijos veikla Ukraina nesiriboja, yra marga ir plati - tokia plati, kad Europos Parlamentas (EP) birželio 1-ąją priėmė rezoliuciją (442 balsai už, 144 - prieš, 33 - susilaikė), kuria suabejojo ES narės galimybėmis 2024 metų antrą pusmetį perimti iš Belgijos pirmininkavimą ES tarybai.

Rezoliucija teturi simbolinę reikšmę, bet aplinkybė, jog už ją balsavo penkios į EP įeinančios partijos nurodo, kad „likusių‘ europiečių kantrybė išseko. V.Orbano vyriausybė paskutiniais metais su ES konfliktuoja nuolat.

Jei tik su ES...

Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis 2022 metų liepos 30-ąją  patvirtino, kad Lenkijos ir Vengrijos keliai išsiskyrė dėl skirtingo požiūrio į karą Ukrainoje.

Vengrijos ir Lenkijos vyriausybės ilgai ginčijosi su Europos Komisija (EK) daugeliu klausimų - pradedant žiniasklaidos laisve, migracija, LGBT bendruomenės teisėmis ir baigiant ginčais dėl teismų sistemos nepriklausomumo laipsnio.

Rusijos agresija Ukrainoje Lenkijos ir Vengrijos bendrystę pribaigė. 2022-ųjų kovo viduryje planuotas V4 (Vyšegrado) šalių narių gynybos ministrų susitikimas Budapešte žlugo, nes Čekijos bei Lenkijos ministrai vykti į Vengrijos sostinę tiesiog atsisakė.

2022-aisiais Briuselis sugalvojo instrumentą „išankstinių sąlygų mechanizmas“, pašauktą finansinėmis priemonėmis priversti ES šalis „nenaudėles“ laikytis demokratijos vertybių.

Taikydama jį praėjusį rudenį EK įšaldė Vengrijai ES 2021-2027 metų biudžete numatytus 25 milijardus eurų. Prie kiek didesnio nei 180 milijardų eurų šalies BVP įšaldyti pinigai - reikšminga suma, tai kerta per V.Orbano vyriausybės galimybes vykdyti ekonomiką skatinančias reformas bei teikti piliečiams socialines išmokas.

Vengrijos režimo gyvybingumą palaiko ES fondų lėšos (sudaro 4 proc. Vengrijos BVP), kurių nemenka dalis „savų“ oligarchinių struktūrų išvagiama, į ką nurodo Europos kovos su finansiniais piktnaudžiavimais valdybos OLAF atlikti tyrimai.

Atrodytų, paika spyriotis, verčiau laikytis skaidrumo. Budapeštas, nutinka, mėgina, pavyzdžiui, sutinka su EK siūlymu reformuoti valstybinių pirkimų sistemą. Bet kažkaip vangiai, kai retorikos lygmenyje niekas neprieštarauja, o faktiniai reikalai pusę metų nesikeičia.

1994 metų rinkimuose tepelniusi 7 proc. balsų, liberali, kiek anarchistinė „Fidesz“ bei jos lyderis pastebėjo „laisvą“ vietą dešiniajame vengriškos politikos flange ir ėmėsi perskvalifikuoti į konservatorius. Jau karjeros pradžioje V.Orbanui politiniai principai neatrodė labai svarbūs.

Taktika suveikė, 1998 metų rinkimuose „Fidesz“ pelnė 29 proc. balsų, jos lyderis tapo jauniausiu Vengrijos istorijoje ministru pirmininku. Nors mėgino centralizuoti žiniasklaidą, 2002-aisiais „Fidesz“ pralošė. Į valdžią V.Orbanui pavyko grįžti tik 2010 metais, užtat patikimai ilgam.

Vengrijos politologų vertinimu, nepamainomas „Fidesz“ lyderis jau 13 metų Vengrijoje renčia mafijinę valstybę. Pasak knygos „Pokomomunistinės mafijinės valstybės anatomija. Vengrijos pavyzdys.“ Bálinto Magyaro, paika galvoti, kad V.Orbanas nori traukti ryšius su ES, kai gali net šantažuoti  Bendriją ryšiais su atvirai autoritariniais režimais.

Interviu Vokietijos leidiniui „Tichys Einblick“ 2022 metų rugpjūčio 18-ąją Vengrijos ministras pirmininkas pareiškė manąs, kad ES pasibaigus konfliktui Ukrainoje nusilps, užtat kitos šalys (Kinija, Indija, Brazilija...) bei regionai sustiprės.

Prieš šį pasisakymą Budapeštas atsisakė remti ES planą sumažinti rusiškų gamtinių dujų vartojimą 15 proc.

2007 metais V.Orbanas griežtai kritikavo tuo metu valdžioje buvusių socialdemokratų sprendimą remti Rusijos ręstą vamzdyną „Pietų srautas“, pavadinęs tai Vengrijos išdavyste.

Reikalai pasikeitė 2009 metų lapkritį, kuomet Vengrijos ministras pirmininkas apsilankė Rusijos valdančiosios partijos „Vieningoji Rusija“ suvažiavime Sankt Peterburge.

Esama įvairių „virsmo“ aiškinimų (pradedant galimybe Kremliui šantažuoti Vengrijos premjerą ir baigiant V.Orbano siekiu ieškoti alternatyvių ES rinkų rytuose), bet faktas - iš aršaus Kremliaus kritiko ministras virto vienu nuosekliausių V.Putino „supratėjų“.

Nuo rusiškų energetinių išteklių Vengrija priklausoma vienareikšmiškai, vengrų naftos perdirbimo gamyklos gali dirbti tik su rusiška žaliava, nuo rusiškų dujų šalis priklauso 100 proc.

Kremliuje 2022 metų vasario 1-ąją V.Orbanas priminė pirmą kartą susitikęs su V.Putinu prieš 13 metų, Vengrijos ministras pirmininkas į Maskvą išsirengė tą pačią dieną, kai Kijeve su solidarumo vizitu lankėsi Jungtinės Karalystės (JK), Nyderlandų ir Lenkijos ministrai pirmininkai.

Šefo vizitą į Maskvą dar gruodžio pabaigoje anonsavęs Vengrijos užsienio reikalų ministras 2021-uosius įvardijo vaisingiausiais Vengrijos bei Rusijos bendradarbiavimo metais.

Supratimą galima ir reikia monetizuoti - derybose Kremliuje Vengrijai pažadėtas 2 milijardų dolerių kreditas sostinę Budapeštą lenkiančio geležinkelio statybai.

Prahos Karolio universiteto bei Bratislavos Komenskio universiteto mokslinio bendradarbio  Alekseiaus Kozharskio pastebėjimu, V.Orbanas žinomas kaip racionalus, ypač ciniškas politikas, todėl kažin ar verta tikėti jo rusofilijos priepuoliais.

Ir vasario 1-ąją, tikėtina, tiesiog siekė maloninti Kremliaus šeimininką skilimo euroatltantinėje bendruomenėje regimybe - Vengrija prisidėjo prie NATO atsakymo į Maskvos ultimatumą 2021-ųjų rudenį dėl saugumo garantijų, bet Vengrijos premjeras Kremliuje apie tai neprasižiojo.

2020 metų rugpjūčio 13-ąją ES šalių pasiuntiniai dėjo gėles žuvusiajam protestuose prieš Aleksandro Lukašenkos režimą prie metro stoties „Puškinskaya“ Minske, apie pusantro tūkstančių žmonių dėkodami jiems skandavo „Spasibo!“ ir „Dziakuj!”.

Atviras klausimas, ar gėles su kolegomis dėjo Vengrijos ambasadorius. Veikiausiai dėjo. Jo šalis neblokavo Bendrijos anksčiau priimto A.Lukašenkos režimą smerkiančio pareiškimo.

Užtat V.Orbano pirmo vizito Minske proga 2020-ųjų birželio pradžioje (spėjo prieš po to stojusias represijas po suklastotų rugpjūčio 9-osios prezidento rinkimų) Baltarusijos autoritaras nepraleido progos pareiškimui, jog Vengrija yra artimiausia partnerė ES.

V.Orbanas „savo ruožtu“ ragino Bendriją atšaukti sankcijas Minskui dėl žmogaus teisių pažeidimų, kurie po trijų mėnesių po jo vizito išvirto į „kruviną puotą“.

Santykių su Briuseliu keblumus V.Orbanas kaip reikiant išnaudoja apeliuodamas į savo elektoratą. Esą ES spaudžia ne dėl korupcijos, problemų su demokratija, taip „liberalus“ Briuselis lenkia vengrus gręžtis nuo „tikrųjų krikščioniškų vertybių“.

Ištrauka iš V.Orbano rinkiminės kalbos 2018 metais: „Mes kovojame su priešu, kuris nuo mūsų skiriasi. Jis ne regimas, o slepiasi, ne tiesmukas, bet klastingas, ne garbingas, o be principų, ne nacionalinis, o tarptautinis. Jis neturi tėvynės, bet jam atrodo, jog valdo visą pasaulį.“

Vengrijos ministras pirmininkas 2022 metų vasario 12-ąją susitikime su šalininkais Budapešte pirmą kartą užsiminė apie jo šalies galimybę trauktis iš ES. Esą Bendrija įstatymų viršenybės pretekstu paskelbė Vengrijai „džihadą“ (reikia suprasti, Šventąjį karą - A.S.).

Iki tol nuo grasinimų trauktis iš Bendrijos V.Orbanas susilaikydavo. Pagal apklausas, narystę ES remia apie 80 proc. vengrų.

Kalbėdamas šalininkų mitinge po paskutinės pergalės rinkimuose praėjusių metų kovą V.Orbanas pareiškė, jog vengrams „mažumoje“ teko įveikti ypač gausias pajėgas: tarptautinius kairiuosius, žiniasklaidą, Briuselio biurokratus, Georgo Soroso pinigus, Ukrainos prezidentą (?).

Apie tikrąsias krikščioniškas - pavadinkime, suverenias - vertybes.

V.Orbano partiją sėkmė metai iš metų lydi ir todėl, kad „Fidesz“ gebėjo reikšmingą vengrų dalį įtikinti esanti nacionalinės vienybės bei konservatyvių principų gynėja. Kad joks Briuselis neturi teisės kištis į šalies reikalus.

Eilinė konfrontacija prasidėjo 2021-ųjų liepą, Vengrijai priėmus kovos su LGBT propaganda tarp nepilnamečių įstatymą.

EK prezidentė Ursula von der Leyen tada nurodė, jog Europa niekada neleis marginalizuoti dalies savo piliečių. V.Orbanas „pakėlė statymus“ planu Vengrijoje surengti referendumą LGBT klausimu ir apkaltino Briuselį „ataka prieš Vengriją“, nes/kai ant kortos pastatytas vengrų vaikų likimas.

Savotiška, kad LGBT bendruomenė iki neseno laiko ypač neerzino Vengrijos valdančiosios klasės. Interneto leidinio „Telex“ apžvalgininkas Sabolchas Dullas primena, jog 2007-aisiais šalyje priimtas pakankamai liberalus santuokinės partnerystės registravimo įstatymas.

O ir ministro pirmininko aplinkoje netrūko šios bendruomenės atstovų. EP deputatas Józsefas Szájeras, 2020-ųjų pabaigoje buvo priverstas atsistatydinti iš EP po to, kai leisdamasis vandens nutekamuoju vamzdžiu mėgino sprukti iš gėjų vakarėlio Briuselyje, atvykus policijai.

Atsistatydinimo priežastimi tapo ne seksualinė orientacija, o koronaviruso karantino pažeidimas. Bet atskleidė politiko dviveidystę - būtent J.Szájeras Vengrijos parlamente pristatė Konstitucijos pataisas, santuoką apibrėžiančias kaip vyro ir moters sąjungą.

Galima suprasti Vengrijos premjero rusiškos naftos embargo lyginimą su bomba vengrų ekonomikai. Bet prie ko čia Maskvos ir visos Rusijos stačiatikių bažnyčios patriarchas Kirilas?

2022 metų birželį Budapeštas pareikalavo išbraukti patriarchą iš ES sankcijonuotų asmenų sąrašo. To reikalavo ministras pirmininkas šalies, kurios kardinolas Józsefas Mindszentis (1892-1975) aštuoneris metus praleido komunistiniuose kalėjimuose, penkiolika metų slapstėsi Amerikos pasiuntinybėje Budapešte tik todėl, kad gynė savo šalį nuo sovietinių banditų.

Tas pats ministras pirmininkas 1991 metų gegužę puikavosi tėvynėje perlaidojant Vienoje mirusio J.Mindszenčio palaikus, jau 2022-ųjų gegužę susirūpino sankcijomis patriarchui Kirilui.

Kaip žiūrėsi, jau nepanaikinamas faktas, jog Kirilas per pamokslą Atleidimo sekmadienį 2022-ųjų kovo 7-ąją pasakė, kad kariniai veiksmai Ukrainoje prasidėjo, nes ukrainiečiai nenori gėjų paradų.

Po dviejų dienų rusų numesta aviacinė bomba pataikė į apsiausto, bet dar besilaikusio Mariupolio kiemą tarp ligoninės pediatrijos skyriaus ir gimdymo namų, užmušė tris žmones (viena jų mergaitė), sužeidė 17, tarp kurių ir gimdyves.

Dabartinių tragiškų reikalų kontekste glumina ne Makvos požiūris į sovietinės armijos krauju paskandintą Vengrijos antikomunistinį sukilimą 1956-aisiais, kuomet ir pagal oficialią statistiką žuvo 2652 sukilėliai, 348 taikūs gyventojai, apie 200 tūkstančiai vengrų emigravo į Vakarus.

V.Putinas 2006-aisiais vengrams išspaudė  kažką panašaus į atsiprašymą: „Mes suprantame 1956-ųjų moralinius-etinius aspektus ir juos jaučiame.“ Ir nešė vainiką prie paminklo 1956 metų revoliucijos aukoms. 2015-aisiais jau dėjo gėles prie paminklo žuvusiems sukilimą malšinusiems sovietų kareiviams.

Glumina ne V.Putinas - V.Orbanas.

2021 metų lapkričio 24-ąją Amerikos valstybės departamentas publikavo sąrašą 100 valstybių, pakviestų į prezidento Joe Bideno inicijuotą susitikimą „už demokratiją“. Iš Europos nepakviesta vienintelė Vengrija.

Užtat lapkričio 18-ąją Rusija apdovanojo P.Szijjártó Draugystės ordinu už reikšmingą įnašą į Rusijos-Vengrijos santykių plėtrą. Įsaką pasirašė V.Putinas.

Vietoj apibendrinimo fragmentas-alegorija, apibūdinanti V.Orbano veikimo stilių net ir prie tragiškų reikalų.

Vaizdus požiūrio į konservatorių ypač nemėgstamą`investuotoją filantropą G.Sorosą indikatorius yra jo tėvynės Vengrijos santykis su pasaulinį garsą pelniusiu savo sūnumi. Tėvynėje filantropas ne tik yra persona non grata, bet ir paskelbta jo paieška.

Negelbėjo humanitariniai projektai, Budapešte įsteigtas Vidurio Europos universitetas (filantropas jam išleido 420 milijonų eurų). V.Orbanas ir „Fidesz“ nepajudinami įsitikinime, kad tikras slaptas filantropo planas - užpildyti šalį imigrantais ir taip sunaikinti vengrų naciją.

Vengrijos vyriausybė išleido 100 milijonų dolerių prieš finansininką nukreiptai kampanijai žiniasklaidoje ir atsitvėrė nuo jo kišimosi į šalies gyvenimą įstatymų paketu „Stop Soros“.

Pasak spaudimo galų gale neatlaikiusio ir į Vieną 2019-aisiais persikrausčiusio Vidurio Europos universiteto rektoriaus Mikhailo Ignatyevo, V.Orbano vyriausybė nusprendė paversti G.Sorosą  priešu numeris vienas.

V.Orbano motyvaciją (dėl kišimosi į šalies vidaus reikalus) galima papildyti ekskursu į 2013-uosius, kai „Fidesz“ lyderiui prireikė patarimo, kaip vėl būti perrinktam.

Patarimą gavo iš politinio konsultanto Arthuro Finkelsteino, kuris yra dirbęs JAV prezidentams Richardui Nixonui, Ronaldui Reaganui, Georgui W.Bushui-vyresniajam ir Donaldui Trumpui.

A.Finkelsteinas kartojo, jog nereikia kariauti su visa „Al Qaeda“, o tik asmeniškai Osama bin Ladenu. Kitaip tariant, rekomendavo politiką personalizuoti, todėl pasiūlė į priešus G.Sorosą kaip idealų atvejį, kurio krašutiniai dešinieji nekenčia kaip žydo, kraštutiniai kairieji - kaip kapitalisto.

Ironiška, kad A.Finkelsteinas pats buvo žydas, ir jau virš bet kokios nabagės ironijos yra aplinkybė, jog V.Orbanas kaip liberalas 1989-aisiais gavęs G.Soroso fondo stipendiją metus stažavosi Oksfordo Pembrouko kolegijoje.

Tokiame štai kontekste EP deputatai ir abejoja Vengrijos vyriausybės kompetencija. Jiems neramu, kad patyręs lošėjas (politikoje 30 metų), prie rietenų su Briuseliu pripratęs manipuliatorius V.Orbanas Vengrijai pirmininkaujant ES tarybai pajėgs kelti sumaištį pagal analogiją su kitu nemažai ir globalios sumaišties įnešusiu populistu, 45-u Amerikos prezidentu D.Trumpu. Kuriuo „Fidesz“ lyderis, beje, žavisi.