Baltarusijos diktatorius Aleksandras Lukašenka rengia planą B

Iš esmės Lukašenka ir anksčiau turėjo sveikatos problemų, tačiau nežinome, kokia konkreti problema iškilo dabar. Jis turėjo problemų vaikščiodamas ir anksčiau buvo pastebėtas su lašelinių pėdsakais.

Sklando daug gandų, kad jis serga diabetu, tačiau tai nepasitvirtino, nes nežinome visų jo sveikatos būklės požymių.

Kartu nenorėčiau daryti jokių paralelių tarp dabartinės Lukašenkos būklės ir užsienio reikalų ministro Vladimiro Makėjaus mirties. Juk nėra jokių smurtinės mirties įrodymų.

Dvi labiausiai paplitusios versijos (bent jau Baltarusijos informaciniame lauke) yra savižudybė ir širdies smūgis. Taigi vienintelis ryšys, kurį čia galima įžvelgti, yra tas, kad ir Makėjus, ir Lukašenka yra pagyvenę, 65 metų amžiaus žmonės.

Jokių įrodymų apie jo apsinuodijimą neturiu. Tai gali būti paprasčiausia sveikatos krizė, nes Lukašenka nėra jaunas žmogus, jam jau per 70 metų. Ir todėl neieškočiau jokių sąmokslo aiškinimų.

Nematau čia Kremliaus intereso pašalinti Lukašenką, nes jis yra jiems patogiausias Baltarusijos vadovas, kuris daro viską, ko iš jo reikalauja Kremlius.

Bent jau dabar. Ir nesuprantu, kam taip destabilizuoti patikimą karinę bazę.

Kam dabar būtų naudingas Lukašenkos nušalinimas? Be akivaizdžių priešininkų, kurie norėtų juo atsikratyti, Baltarusijos opozicijos (nors nesu tikras, ar jie turi kokių nors planų ar pasirengimo įgyvendinti tokį scenarijų), nėra akivaizdžios naudos nei Rusijoje, nei Baltarusijos valdančiajame elite, nes tai veda prie rimtos destabilizacijos.

A. Lukašenkos režimas egzistuoja jau apie 30 metų, o centrinės figūros išnykimas visada yra iššūkis ir destabilizacija.

Tačiau tiek Baltarusijos valdantysis elitas, įskaitant jėgos struktūras, tiek Rusija yra suinteresuoti stabiliu, nuspėjamu Baltarusijos režimu.

Kas taps A. Lukašenkos įpėdiniu jo pasitraukimo atveju, labai priklausys nuo šio pasitraukimo scenarijaus.

Jei tai bus kontroliuojamas pasitraukimas, t. y. Lukašenka pats nustatys taisykles ir formatą, tuomet jis turės stiprią kortą šiame procese.

Atrodo, kad jis pats jau nubrėžė, kad tai įvyks keičiant Baltarusijos vyriausybės konfigūraciją.

Kitaip tariant, A. Lukašenka pirmiausia pats pakeis savo poziciją, taps vadinamojo Baltarusijos liaudies susirinkimo pirmininku, o paskui palaipsniui perduos pirmininkavimą.

Tai nebūtinai įvyks 2025 m., kai numatyti kiti prezidento rinkimai, tačiau pagal 2022 m. priimtos naujos Baltarusijos Konstitucijos logiką anksčiau ar vėliau tai turės įvykti.

Nes būtent A. Lukašenkai suteikta vienintelė teisė užimti abu postus - prezidento ir VNS pirmininko - ir ši teisė jam suteikiama tik dviem kadencijoms.

Vadovaujantis šia logika, tam tikras valdžios perdavimas, nors ir kontroliuojamas, turi įvykti.

Ką jis pasirinks savo įpėdiniu, šiuo metu nėra aišku. Juo labiau kad labai dažnai diktatoriaus pasirenkamas asmuo tokiose sistemose iki pat paskutiniojo nėra favoritas.

Kalbant apie spontanišką tranzitą, kai Lukašenka miršta, suserga ar įvyksta nomenklatūrinis sukilimas, daug kas priklauso ir nuo aplinkybių - kada tai įvyks, kas tuo metu nutiks su karu ir kiek stipri tuo metu bus Rusija.

Juk jei tai įvyks šiandien ar rytoj, Rusija neabejotinai bandys daryti įtaką būsimo Baltarusijos režimo konfigūracijai ir tam, kas jam vadovaus, bei užtikrinti, kad nebūtų peržengtos Rusijos "raudonosios linijos" ir kad Baltarusijoje išliktų Rusijos karinis buvimas.

Jei tai įvyks dabar, pagal dabartinę Baltarusijos Konstituciją valdžia pereina Respublikos Tarybos, Baltarusijos parlamento aukštųjų rūmų, vadovui.

Šias pareigas šiuo metu eina Natalija Kochanova, biurokratė, funkcionierė, viena iš lojaliausių ir artimiausių Lukašenkai.

Formaliai per 70 dienų ji turi surengti naujus rinkimus. Tačiau kaip tai įvyks, ką iškels valdžia, ar Rusija nurodys kurį nors savo kandidatą ir jo nepastūmės - nežinome ir spėlioti būtų pernelyg spekuliatyvu.

Jei Lukašenka miršta, pavyzdžiui, niekas apie tai nežino, o Baltarusijos valdantysis elitas turi laiko už uždarų durų, kaip neseniai buvo Uzbekistane ir po Stalino mirties, tarpusavyje aptarti būsimos vyriausybės formatą, tai teoriškai jie gali susitarti dėl kito siužeto.

Pavyzdžiui, kad tai bus ne Kochanova, o kas nors kitas.

Taip, kartoju, atsitiko Uzbekistane, kur tuometinis premjeras tapo prezidentu, nors pagal konstituciją juo turėjo būti kas nors kitas.

Detalės priklausys nuo to, kas nutiks. Jei tai įvyks po Rusijos pralaimėjimo kare Ukrainoje, tai bus scenarijus, kai ji turės mažiau išteklių daryti įtaką Baltarusijos nomenklatūros protežė pasirinkimui.

Jei taip atsitiktų, Rusijos buvimas Baltarusijoje būtų pakankamai svarus, kad galėtų turėti blokuojantį balsą, ir jei ne atvesti į valdžią kokį nors savo gubernatorių su tanku, tai galėtų užblokuoti jai nepalankų dabartinį pasirinkimą.

Artiomas Šreibmanas, žurnalistas, Baltarusijos politikos apžvalgininkas