Asta Kubilienė: Valdančiuosius aptarnaujanti LRT išliko nepajudinama

- Seimas atmetė „valstiečių" inicijuotas ir jūsų pristatytas Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pataisas, numatančias, kad „LRT generalinis direktorius pareigas gali eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės". Kodėl jums tai atrodo svarbu? Ir kaip manote, kodėl valdantieji taip saugo savo tribūna tapusią LRT su Monika Garbačiauskaite - Budriene priešaky, kuri vėl dalyvaus konkurse dėl LRT vadovo posto?

- Kodėl saugo, tikriausiai, akivaizdžiai rodo visas LRT tinklelis, jo eteryje skambantys pasisakymai, nes visa tai parodo, kas ten vyksta, ir kad tai yra valdančiąją partiją aptarnaujanti televizija, išlaikoma, beje, iš mūsų visų, tai yra, mokesčių mokėtojų pinigų. Dėl to labai liūdna.

Kadencijų ribojimas yra beveik visur - tai tampa jau standartu. Mes puikiai suprantame, kad nepakeičiamų vadovų, ypač aukštesnėse pozicijose, neturėtų būti.

Nes reikalingas ir atsinaujimas, ir naujų idėjų atnešimas. Juk turime net šalies prezidento instituciją, kur negalima rinkti to paties prezidento daugiau kaip 2 kartus iš eilės. Ir pačioje LRT yra įvairių organų, kurių vadovai renkami ne daugiau nei dviem kadencijoms.

Man buvo sakoma, kad Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pataisos nereikalingos, nes yra konkursas dėl vadovo vietos, ir, jeigu žmogus labai gerai dirbo, toks vadovas bus perrinktas, o jei blogai - bus kitas.

Bet aš kaip tik noriu pasakyti, kad kadencijų ribojimas ir yra vienas iš tų saugiklių, kuris užkardo tam tikrus nematomus dalykus, nes kartais tie, kurie skiria žmogų į pareigas (LRT generalinį direktorių viešo konkurso būdu 5 metams į pareigas skiria ir iš pareigų atleidžia Taryba - red. past.), yra vienaip ar kitaip susiję.

Todėl mūsų siūlymas ir buvo riboti kadencijas.

Manau, kad nepakeičiamų vadovų saugojimo praktika yra atgyvenusi ir jos reikia atsisakyti. Ir manęs neįtikina argumentai, kad kai kuriose pozicijose yra kažkokių nepakeičiamų žmonių, arba, kad nebus į vieną ar kitą vietą tinkamo vadovo.

Dažnai pasitelkiamas argumentas, kad štai yra 400 mokyklų, kuriose nėra vadovo.

Bet ten juk kitos priežastys - tai ir darbo užmokesčio, ir regionų klausimas, todėl nereikia suplakti visko į vieną vietą.

O tokioje institucijoje kaip LRT, mano manymu, vienareikšmiškai turėtų būti dvi kadencijos, jei norime atsinaujinimo.

- Ar pristatydami Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pataisas, tikėjotės tokio balsavimo Seime?

- Atvirai sakant, nesitikėjome, kad valdantieji tam pritars. Daugybė dalykų rodo, kad visaip stengiamasi palikti tokią situaciją, kokia yra.

Nes akivaizdu, kad valdžia, kuri neturi autoriteto, eina link autoritarinio režimo. Ir mes tai labai aiškiai matome.

- LRT vis garsiau kaltinama neobjektyvumu ir „vienos tiesos" bei vienos politinės jėgos propagavimu, o kitų - menkinimu. Ar nemeilę „valstiečiams" iš nacionalinio transliuotojo teko patirti ir jums asmeniškai?

- Aš nelabai reaguoju į tokius dalykus. Bet, mano galva, dar blogiau yra tai, kad didelė dalis žmonių, tarp jų ir aš, ignoruojame šią televiziją ir jos nežiūrime.

Ką tai reiškia? Tikrai nenoriu tuo didžiuotis, nes tai reiškia, kad mes arba turime įdėti daugiau pastangų norėdami susirasti informaciją, nes bet koks TV kanalas yra informacija, arba turime priimti tą melą, sklindantį iš LRT eterio.

Tad, žinoma, mes renkamės alternatyvius kanalus.

Galima pasidžiaugti tuo, kad didelė dalis žmonių supranta, kas čia vyksta, todėl turime vis daugiau alternatyvių žiniasklaidos židinių, tokių kaip feisbukas, tinklalaidės, įvairūs opoziciniai kanalai.

Žinoma, juos galima vertinti įvairiai, galima kalbėti apie tam tikrą kokybę.

Todėl ir girdisi, ypač iš LRT dirbančių žiniasklaidos atstovų, tokie komentarai, kad tai nėra žurnalistika, kad tai nėra objektyvi informacija, bet jų komentarai suprantami - akivaizdu, kad tai yra tam tikra konkurencija.

Manau, gerai, jog atsiranda alternatyvūs kanalai, tik bėda ta, kad dalis žmonių, ypač vyresnio amžiaus, galbūt neturi galimybių pažiūrėti jų, galbūt neturi palydovinės antenos ir negali pasižiūrėti užsienio informacinių kanalų.

Bet jaunimas, mąstantys vidutinio amžiaus žmonės susiranda internete tas tinklalaides, kai kas net prenumeruoja jas ir turi visą spektrą įvairių nuomonių, todėl gali susidaryti savo nuomonę.