Arvydas Vaitkus: Dabar geras laikas imtis konkrečių veiksmų įrodant, kad mes esame patrauklūs

Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Klaipėda kaip miestas turi vieną seniausių istorijų Lietuvoje ir pagal amžių beveik 70 metų lenkia Lietuvos sostinę Vilnių.

Norint parodyti ir sužavėti miesto istorijos ypatumais miestiečius ir atvykstančius svečius, sėdint sudėjus rankas,  tikrai nepavyks.

Apie tai, kad kertinė problema šioje srityje yra miesto turizmo koncepcijos neturėjimas, minėjau miesto merui ir tuometiniam administracijos direktoriui Sauliui Budinui dar 2015 metais, pasirašant bendradarbiavimo sutartį tarp Uosto direkcijos ir savivaldybės dėl jūrinio turizmo vystymo.

Primenant apie šią problemą kasmet, kiek labiau į pastabas imta reaguoti tik man tapus miesto tarybos nariu.

Turizmo strategija ir po jos patvirtinimo sekantis įgyvendinimo planas yra tas procesas, be kurio turizmo neišvystė nei vienas rimtesnis pasaulio miestas.

Daug metų atgal, būnant Vokietijoje išgirdau įdomią istoriją apie  Vokietijos Metzingen miestą, kada tuometinis miesto meras Gotthardas Hercigas kartu su čia įsikūrusia Hugo Boss kompanija 1995 metais rado sprendimą miesto gaivinimui, įkuriant mieste madingiausių pasaulyje  rūbų ženklų, o vėliau ir avalynės išparduotuvių miestelį Outletcity Metzingen.  Miesto centrinėje dalyje buvo išpirktos pirmo aukšto patalpos ir už simbolinę kainą išnuomotos rūbų parduotuvėms.

Jau pirmaisiais metais miestą aplankė tūkstančiai turistų, o vėliau turistų srautai tapo milijoniniais, duodant pajamas visam miestui: viešbučiams, restoranams, parduotuvėms ir kitoms paslaugų įmonėms.

Metzingeno sėkmės istoriją prieš septynis metus išsakiau miesto vadovams kaip vieną iš idėjų  atgaivinti Klaipėdos senamiestį, iš kurio žmonių srautus apie 2005 metus nugvelbė naujai statomi didieji prekybos centrai.

2003 metais lankantis darbo reikalais Odesoje, netikėtai nustebino kruizinių laivų skaičius, kurių anksčiau čia nebūdavo.

Šiame mieste 2000-jų metų pradžioje buvo reikšmingai sutvarkytas operos ir baleto teatras, pakviesti pasaulinio garso operos atlikėjai ir tai tapo pagrindu, kad kruiziniai laivai ir juose esantys turistai rikiavosi eilėje, kad patekti į unikalius spektaklius. 

Tokiai koncepcijai visas galimybes turi ir uostamiestis Klaipėda, kuriame turime vieną nuostabiausių Dramos teatrų Lietuvoje ir statomo Muzikinio teatro perspektyvines galimybes.

Šių kultūros įstaigų vadovai ir kolektyvai pastaruoju laikotarpiu ne kartą mus stebino savo išradingumu ir gebėjimais surengiant THEATRIUM festivalius ar R. Wagner operą „Skrajojantis olandas“ Klaipėdos P. Lindenau laivų statyklos Elinge.

Klaipėdoje 2003 metais buvo pastatytas kruizinis terminalas, tačiau kiek gražiau sutvarkyti šalia esančią piliavietės aplinką miesto valdžiai prireikė beveik 20 metų.

Dešiniajame Dangės krante esančią Laivitės 5 hektarų teritorija, priklausiusi uostui,  miestui buvo perduota dar 2008 metais, tačiau trūko iniciatyvos ją paversti turistų ir miestiečių traukos centru.

Lieka tikėtis, kad šiuo metu išsisiūbavęs šios teritorijos sutvarkymo procesas nesustos ir įgaus naują pagreitį. 

Mieste reiktų daugiau dėmesio ir investicijų sutvarkant senamiesčio pastatų fasadus taip, kaip tai prieš kelis metus padarė Kaunas ar kaimyninė Palanga.

Tuo tarpu Klaipėdoje unikalaus istorinio paminklo Centrinio pašto likimo klausimas neišspręstas iki šiol, o tuo tarpu ant šio pastato stogo auga berželiai, byra fasadinės plytos, drėksta ir pelija patalpos.

Šiandieninė valdančioji dauguma nematė reikalo perimti ir išsaugoti Balandžių pašto patalpų kaip istoriškai ir meniškai vertingo objekto.

Mūsų miestas turi Smiltynę - išskirtinę teritoriją tarp marių ir jūros su reto istorinio grožio pastatais ir objektais. 

Tik juos reikia sutvarkyti ir pritaikyti turizmui, sveikatingumui ir panašioms paskirtims. 

Taigi, Klaipėda turizmo prasme turi daug potencialo ir yra unikali kaip uostamiestis su kruizine laivyba bei savo geografine vieta, esant tarp Kuršių Nerijos, Šilutės regiono, iš vienos pusės - Palanga, Šventoji, iš kitos pusės - Kretinga.

Toks išsidėstymas tarp turizmo traukos objektų kaip ir įpareigoja Klaipėdą būti Vakarų Lietuvos turizmo sinerginiu epicentru ir rengti bendrą turizmo strategiją regione.

Tai leistų sukurti vieningą regiono turizmo prekinį ženklą, parengti bendrą turizmo marketinginį planą ir pritraukti įvairių pomėgių turistų iš Lietuvos bei iš viso pasaulio.

Taip pat tai leistų „paspausti“ centrinę valdžią skirti didesnį dėmesį paskutiniais metais silpstančiai Palangos oro uosto veiklai pritraukiant daugiau skrydžių. 

Bet tai regione gali nutikti tik dirbant visiems miestams išvien.

Visas Vakarų regionas turi didelį potencialą įvairioms turizmo rūšims – ne tik keliaujant unikaliomis šio regiono vietovėmis, lankant istorinius objektus, bet ir vystant dalykinį turizmą, rengiant įvairių profilių konferencijas, teikiant medicininio  pobūdžio paslaugas, parodas, miesto ir regiono šventes, sporto renginius ne tik tradicinėse Gintarinės jūrmylės, krepšinio, rankinio, irklavimo, buriavimo sporto šakose, bet ir futbole, ledo ritulyje, dviračių sporte, sunkiojoje atletikoje ir t.t.

Covid – 19 pandemija pakoregavo viso pasaulio turizmo planus, tačiau ši pandemija anksčiau ar vėliau baigsis.

Reikia manyti, kad šiuo metu drastiškai pablogėjusi Lietuvos geopolitinė situacija taip pat nebus amžina.

Taigi dabar geras laikas neapsistoti prie buvusių ir esamų problemų, o imtis pagaliau konkrečių veiksmų įrodant, kad mes esame patrauklūs.

Tuo labiau, kad žinoma ką reikia daryti.

2014 metais, viešint JAV Majamyje kruizinio turizmo parodoje, į kurią nuolat vyksta ir Klaipėdoje įsikūrusios bendrovės, Uosto direkcijos ir savivaldos atstovai, susitikome su Carnival Corporation & plc, valdančios apie 40 proc. visos kruizinės rinkos pasaulyje,  viceprezidentu, kuris puikiai žinojo Klaipėdos miestą, uostą ir regioną.

Tai nustebino ir teikė didžiulių vilčių.

Viceprezidentas linkėjo mums dėti pastangas, kad Klaipėda turėtų tokių traukos objektų ir turizmo veiklų, kurių nėra kitur, nes tai yra turizmo pagrindas.

Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Pagarbiai 

Klaipėdos m. Savivaldybės Tarybos narys Arvydas Vaitkus