Ar Molėtai taps šeštuoju miesteliu, turinčiu Lietuvos kurortinės teritorijos statusą?

Nuomonė, jog užsienis turi daugiau ko pasiūlyti nei Lietuva, pasikeitė 2020 metais prasidėjus Covid-19 pandemijai ir įvedus suvaržymus, draudžiančius išvykti iš šalies.  Kai kurie tautiečiai, neturėdami pasirinkimo, kai kurie turėdami tinkamą progą, pradėjo „atradinėti“ poilsio vietas Lietuvoje.

Daugelis drąsiai pripažįsta, jog Lietuvoje apskritai yra mažai kur lankęsi ar atostogavę. O juk net ir neišvykus už gimtosios šalies ribų, galima smagiai ir turiningai praleisti savo laisvą laiką - tai jiems buvo atradimas, pakeitęs požiūrį net atšaukus suvaržymus.

Akivaizdu, jog keturi  Lietuvos kurortai - Druskininkai, Birštonas, Palanga, Neringa ir tokios kurortinės teritorijos, kaip Anykščiai, Ignalina (Palūšės ir Strigailiškio kaimai), Trakai, Zarasai, Kulautuva, Kačerginė ir Zapyškio miestelio dalis – yra didžiausi traukos centrai šiltuoju metų laiku.

Tačiau šiems kurortams „ant kulnų lipa“ nedidelis miestelis visai netoli Lietuvos sostinės – Molėtai.

Rytų Lietuvoje įsikūrę Molėtai yra 30 km į pietus nutolę nuo Utenos ir 60 km -  nuo Vilniaus. Mieste gyvena 7,5 tūkst. gyventojų, rajone – 22 tūkst. Turistus ir lankytojus Molėtų rajonas vilioja ežerais ir miškais, kurie užima ketvirtį rajono teritorijos. Pastaraisiais metais norinčių atostogauti Molėtuose žmonių skaičius kone padvigubėjo.

Taip pat įdomi tendencija pastebėta ir nekilnojamojo turo rinkoje: pandeminiu ir popandeminiu laikotarpiu sodybos, namai šio rajono kaimo vietovėse buvo ir yra tiesiog „graibstomi“, nors molėtiškių tvirtinimu, nekilnojamas turtas Molėtuose visais laikais buvo labai paklausus ir kainomis konkuravo su sostine.

Norintieji išsinuomoti būstą susiduria su tikru iššūkiu, nes paklausa ženkliai viršija pasiūlą ir taip yra jau seniai. Pastebėta, jog tam didelę įtaką turi ir netolimas kelias nuo Vilniaus, tik 50 min. kelionės trukmės, kas vilniečius vilioja savaitgalius ir atostogas praleisti gamtoje, neaukojant ilgo laiko kelionei ir sutaupant kurui.

Molėtų rajonas gali didžiuotis švaria gamta ir įspūdingu ežerų skaičiumi. Jų rajone yra net 279.  Tarp jų - ir Asveja, kuris yra ilgiausias šalies ežeras. Rajone yra 5 valstybiniai draustiniai, 8 valstybės saugomi gamtos paveldo objektai.

Molėtų savivaldybė didžiuojasi ir įgyvendintais pastarųjų metų projektais, kurie labiausiai keitė Molėtus ir darė miestą patraukliu miesto gyventojams ir svečiams: sukurta rekreacijos, poilsio, laisvalaikio infrastruktūra – sutvarkyta didelė dalis per miestą besidriekiančių ežerų pakrančių, centrinė miesto aikštė, įrengta nauja vasaros estrada, diskgolfo parkas, atnaujintas miesto stadionas, šalia jo įrengta universali daugiafunkcinė aikštė, riedlenčių parkas, padelio kortai, ledo aikštelė, statomas ir šiais metais planuojamas užbaigti miesto baseinas.

Visame rajone iš aplinkos pašalinti 58 apleisti vizualinės taršos objektai, sutvarkytos šių objektų teritorijos. Negana to, savivaldybė su gyventojų iniciatyva rengia ir įgyvendina kvartalų atnaujinimo projektus, kurie stipriai keičia miesto veidą.

„Tuo atveju, jeigu Molėtų miestas su apylinkėmis atitiks reikalavimus, Ekonomikos ir inovacijų ministerija BNS paskelbė, jog ji rengs „Vyriausybės nutarimo projektą, kuriuo Molėtams ir jo apylinkėms būtų suteiktas kurortinės teritorijos statusas“. Pasak ministerijos atstovų, minėtas statusas savivaldybėms sudaro patrauklesnes rinkodaros galimybes prisistatant kaip kurortinei teritorijai. Savo ruožtu, Molėtų meras Saulius Jauneika sako, kad Molėtai jau yra „kurortinė teritorija de facto“, o šiuo sprendimu savivaldybė siekia, kad tai būtų pripažinta ir teisiškai.

„Matyt, visiems ir taip viskas aišku, kad Molėtai yra poilsio zona, kad daug žmonių čia praleidžia vasaros atostogas, yra žmonių, turinčių vasaros rezidencijas, gyvenančių čia. Stengiamės suteikti ir sveikatinimosi, ir kitų paslaugų, kurios būtinos tam kurortinės teritorijos statusui. Tiesiog bandome įteisinti ir taip jau esamą situaciją“, – BNS teigė Molėtų meras.