Žanas Polis Belmondo spjauna į senatvę

Žanas Polis Belmondo spjauna į senatvę

Žanas Polis Belmondo (Jean Paul Belmondo), kuriam balandžio 9 d. sukanka 80 metų, - viena ryškiausių prancūzų kino žvaigždžių. Pirmuosiuose savo filmuose jis kūrė žaviai besišypsančio jauno maištininko paveikslą ir tapo jaunimo dievaičiu. Vėliau Ž. P. Belmondo garsėjo ryškiais charakteringais vaidmenimis komedijose ir veiksmo filmuose.

Ž. P. Belmondo gimė 1933 m. balandžio 9 d. Neji, aristokratiškame Paryžiaus priemiestyje, žinomo skulptoriaus ir dailininkės šeimoje. Dailiųjų menų profesoriaus šeima ir klasikinis lavinimas nesutrukdė jaunajam Žanui Poliui susižavėti tokiu šiurkščiu sportu kaip boksas (kuris, beje, labai pravertė vėliau, ekrane vaidinant supermenus), ir jis net svarstė, gal jam pasirinkti profesionalaus sportininko kelią. Bet menininko genai vis dėlto nugalėjo, ir vaikinas nutarė tapti aktoriumi: dvidešimtmetis Žanas Polis įstojo į Paryžiaus konservatorijos Dramos fakultetą. Pasakojama, kad vienas iš dėstytojų, pamatęs būsimą ekrano žvaigždę, šūktelėjo: „Neįsivaizduoju, kaip tu tokia fizionomija scenoje apkabinsi moterį! Žiūrovai to neištvers!“ Galbūt jis taip norėjo atkeršyti pačiam nedrausmingiausiam studentui, chuliganiškų išdaigų organizatoriui, o jose, beje, dalyvaudavo ir jo kurso draugė, būsimoji kino žvaigždė Ani Žirardo (Annie Girardot). Pedagogas apsiriko. Studentas pasirodė esąs linkęs greitai įsimylėti ir aistringas vyras, jį visą gyvenimą tiek ekrane, tiek gyvenime supo gražios moterys. Jis filmavosi su Brižit Bardo (Brigitte Bardot), Romi Šnaider (Romy Schneider), Žana Moro (Jeanne Moreau), Sofi Loren, Džina Lolobridžida (Gina Lolobrigida), Rakel Velč (Raquel Welch), Milena Demonžo (Mylene Demongeot)...

Baigęs konservatoriją, Žanas Polis pradėjo aktoriaus karjerą ir didžiąją 6-ojo deš. dalį dirbo teatre. Kine debiutavo 1957 m., bet jo epizodai buvo iškirpti prieš pat filmui pasirodant. Reikšmingesnis vaidmuo jam teko filme „Būk graži ir tylėk“, kur pagrindinį vaidmenį atliko Alenas Delonas (Alain Delon). Pasaulinę šlovę 26 metų aktoriui pelnė nerūpestingo nenaudėlio Mišelio Puakaro vaidmuo Žano Liuko Godaro (Jean Luc Godard) filme „Iki paskutinio atodūsio“, viename svarbiausių pasaulio kino kūrinių.

Ž. P. Belmondo įtvirtino savo reputaciją, su S.Loren suvaidinęs filme „Dvi moterys“, už tai ji gavo „Oskarą“. Savo geriausius vaidmenis jis sukūrė prancūzų „naujosios bangos“ režisierių filmuose: Ž. Godaro, Luji Malio (Louis Malle), Fransua Triufo (Francois Truffaud), Klodo Šabrolio (Claude Chabrol), Aleno Renė (Alain Resnais). 7-ojo deš. pradžioje jo sukurtas maištininko, stichiško ir kartais anarchistiško buržuazinės visuomenės įstatymų, veidmainiškų moralės normų ir padorumo taisyklių laužytojo paveikslas buvo priimamas kaip visos kartos, protestuojančios prieš „tėtušių stilių“ gyvenime ir mene, simbolis.

Komerciniuose projektuose, kurie yra Holivudo veiksmo filmų ir komedijų analogas, Ž. Belmondo iki 9-ojo deš. vidurio vaidindavo arba nepataisomus avantiūristus, arba cinikus, bet kine sukūrė ir nemažai labai rimtų charakterinių vaidmenų, nors ne visus juos deramai įvertino kritikai. Kaip žinoma, filmuodamasis nuotykių filmuose, Ž. Belmondo pats atlikdavo pavojingus triukus. Iki 60 metų jis nesutikdavo naudotis kaskadininkų paslaugomis, manydamas, kad tai žemina jo vyriškumą. Iki 1986 m. jis buvo vienas iš komerciškai didžiausią sėkmę pelniusių Prancūzijos aktorių. 1987 m. jis grįžo į sceną ir nuo tada derino darbą kine ir teatre. 2001 m. Ž. P. Belmondo patyrė insultą, dešinė jo veido pusė buvo paralyžiuota. 2008 m. 74 metų aktorius grįžo į filmavimo aikštelę ir dalyvavo kuriant kino filmą „Žmogus ir jo šuo“. Interviu Ž. P. Belmondo sakė: „Nors ir nusifilmavau 95 filmuose ir sukūriau 40 vaidmenų teatre, dirbdamas čia buvau laimingas kaip niekad“.

Su pirmąja žmona Elodi Konstanten (Elodie Constantin) Ž. P. Belmondo gyveno 13 metų, susilaukė dviejų dukterų ir sūnaus Polio (buvo „Formulės-1“ lenktynininkas). Vėliau jis rimtai susižavėjo Holivudo žvaigžde Ursula Andres (Ursula Andress), kuri iki šiol laikoma geriausia „Džeimso Bondo mergina“, paskui ją pakeitė italė Laura Antoneli (Laura Antonelli). Antrąja jo žmona tapo Natali Tardivel (Nathalie Tardivel), su ja susilaukė dukters Stelos. Aktorius labai didžiuojasi, kad yra „visos šešių anūkų genties vadas“, o šie jį tiesiog dievina, galbūt todėl, kad jis jiems leidžia praktiškai viską ir pats su jais žaidžia ir dūksta, visiškai pamiršęs savo amžių. Beje, kalbant apie amžių, Ž. P. Belmondo nuomone, jaunystę ir senatvę kiekvienas jaučia savaip. Jis, pavyzdžiui, visiškai nelaiko savęs senu ir atsisakyti rimtų vaidmenų „dėl amžiaus“ nė neketina: „Reikia išmesti iš galvos amžių ir gyventi taip, kaip nori. Žinoma, senatvė kelia baimę, bet jei jautiesi esąs pajėgus, jei galva veikia - spjauk į tą senatvę“.

DOSJĖ

Vardas, pavardė - Žanas Polis Belmondo (Jean-Paul Belmondo)

Gimimo data, vieta - 1933 m. balandžio 9 d., Neuilly-sur-Seine, Prancūzija.

Profesija - aktorius.

Šeima - buvo vedęs Elodi Konstanten (Elodie Constantin) (1953-1965 m.) ir Natali Tardivel (Nathalie Tardivel) (2002-2008 m.)

Apdovanojimai - 1989 m. geriausias aktorius.

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder