Vytautas V. Landsbergis: "Man su savimi gerai"

Visų pirma, reikia būti arti vaiko. "Vaikai šunkeliuose" - tai toks žanras, kai jie protestuoja prieš tai, kad jiems tėvai skiria mažai dėmesio ir meilės. Jei tu su juo praleidi daug laiko, jei esi atviras ir išsikalbi apie jo gyvenimą, tai jokių problemų nėra. Aš bent taip stengiuosi... Tiesiog elgiuosi su jais kaip su suaugusiais.

Dabar daugelis dejuoja apie sunkią ekonominę, politinę būklę, tradicinės šeimos nykimą... Jūs turite net penkis vaikus ir du anūkus. Ar ir jums taip sunku?..

Apskritai lietuviai turi vieną genialų sugebėjimą - dejuoti. Lietuva niekad taip gerai negyveno. Pagalvokime, kokie mes buvome prieš penkiolika metų, kokia Lietuva tada buvo, pažiūrėkime į parduotuves, į eiles prie šlapios dešros. Yra vienas dalykas, turbūt sovietmečiu atsiradęs, kad lietuvių sąmonė yra orientuota į išorę. Lietuvis neanalizuoja savęs. Visa išmintis yra pačiame žmoguje. Jei pradėsi žiūrėti į save, suprasi, kad tau nesiseka dėl to, kad geri, meluoji arba vagi... Nėra taip: va, nesiseka, Dievas nemyli... Ne, Dievas labai myli. Kai pats savęs nemyli, tada labai lengva kaltinti kitus: va, čia Paksas, Lansbergis, Adamkus - visi blogi... Man joks Paksas negali nieko blogo padaryti. Man su savimi gerai - ir viskas.

Žodžiu, žmogus - savo likimo kalvis.

Taip. Ar tu gyvensi Vilniuje, ar Niujorke, ar Anykščiuose, reikia pasiekti tą būvį, kad būtų gerai su savimi. Suprasti, kad esi pats kaltas, kai nesiseka. Žinoma, tai labai sunku, nes mes buvom įpratę gyventi bet kaip - nesąmoningai, baimėj.

Paskutiniu metu visuomenę šiurpina žiaurūs vaikų nusikaltimai. Kas juos verčia taip elgtis?

Yra tokia knyga "Gabrielius pranašas". Ten kalbama apie tėvus ir vaikus. Labai paprasta: tėvai - lankai, vaikai - strėlės. Strėlė nepriklauso lankui, bet lankininkas turi žinoti tikslą, kur jis nori paleisti strėlę. Man atrodo, kad sovietiniai ir postsovietiniai tėvai dažnai iššaudavo strėlę bet kaip, bet kur, be tikslo...

Bet dabar visuomenė sąmoningėja. Kad išauklėtum vaiką geru žmogumi, pats turi toks būti. Melagis negali išauginti sąžiningo, vagis - nevagiančio. Turi pats keistis. Vaikas supranta: jei tėvas jį verčia būti darbštų, o pats yra tinginys, tai - nelygios žaidimo taisyklės. Tada vaikas protestuoja.

Amerikoje pastatytas filmas apie ypatingus vaikus, vadinasi "Indigo vaikai". Visada būdavo išskirtinių vaikų. Iš jų išaugdavo didžios asmenybės, jei jų nesulaužydavo mokykla ar tėvai. Buvo pastebėta, kad tų vaikų auros yra krikštolinės - ypatingo skaidrumo. Panašią aurą turėjo Kristus. Mokslininkai konstatavo faktą, kad nuo 2000-ųjų metų masiškai pradėjo gimti vaikai su krikštolinėm aurom... Viena iš hipotezių yra, kad kai Dievas sutvėrė žmogų ir davė sielą, jis tikėjosi, kad ji išsivystys per milijonus metų ir pasieks dievišką būvį. Ir staiga jis pamatė, kad, deja, vyksta atvirkštiniai dalykai - žmonija baigia susinaikinti. Yra du pasirinkimai: baigti šį eksperimentą, kuris vadinasi Žemė, arba gelbėti. Tai Dievas ėmėsi tokio principo: įleisti kitokios kokybės sielos parametrą.

Pagrindinė problema - šiuolaikiniai mokytojai nelabai ko gali išmokyti indigo vaikus. Iš jų reikia mokytis. Aš savo mažiausias - Juliją ir Severiją - stebiu kaip stebuklus. Jos man pasako, ką aš turiu daryti, kaip elgtis. Aš į tai žiūriu rimtai - žinau, kad jos iš to angelų pasaulio atsinešė informacijos.

Psichologai teigia, kad tai, kas dabar vyksta Amerikoje - kai vaikai ateina į mokyklą su automatu ir iššaudo visus, tai yra indigo vaikų protestas prieš melą ir sistemą, kuri veikia. Kai tuos vaikus bando perlaužti, jie susinaikina, bet sunaikina ir aplinką. Tai toks gana žiaurus aspektas. Todėl ir rašau vaikams. Aš noriu juos apsaugoti, duoti jiems informacijos. Kai aš sužinojau apie indigo vaikus, iškart įdėjau į "Angelų pasakas" pasaką apie deimantinius vaikus.

Minėjote, kad meilė jums yra svarbiausias dalykas.

Meilė yra ryškiausias Dievo aspektas. Kai aš sutinku mylintį žmogų, suprantu, kad Dievas per jį reiškiasi. Pavyzdžiui, ką padarė Vilius Orvidas su savo mintimis (režisierius kūrė filmą apie jį. - Aut. past.). Jame buvo tokia galinga meilė, kad jis transformuodavo alkoholikus ir narkomanus. Žmogus geria ir vartoja narkotikus todėl, kad jo niekas nemyli šiame pasaulyje, jam bloga, todėl jis save žudo. Kai jis pajunta, kad jį kažkas be galo myli, - tai kam tada žudytis.

Kodėl jūs rašote vaikams?

Kodėl vaikams? Aš pats esu vaikas. Išleidau kompaktinį diską, - V. V. Lansbergis rodo disko viršelį, kuriame jis pats vaikystėje - pipiras su languota kepurike. - Motina Teresė yra pasakiusi: kai blogai, kai nebežinai, ką daryti, reikia pažiūrėti į savo nuotrauką, kur tau 3-5 metai. Tas mažas žmogus viską žino. Kai man buvo krizė, pasiėmiau savo nuotrauką - ir supratau, kad tas vaikas neturi kompleksų, problemų... Ne taip, kaip aš vėliau, kai bandžiau įtikti tėvams, mokyklai. Ši nuotrauka mane "ištraukė".

Kodėl tiek mažai vaikų autorių?

Tai rodo mūsų visuomenės nesubrendimą. Yra manoma, kad suaugusiems menas - rimtas, vaikams - ne. Vieninteliai "Keistuoliai" parodė, kad menas vaikams gali būti aukštesnis už suaugusiųjų. Iš tiesų aš manau, kad yra kur kas aukštesnis, jame negali būti marazmų, jis turi būti tyras, skaistus. Turi būti pats padorus žmogus, kad galėtum kurti vaikams.

... nubėgate prie upės, pasikalbate su medžiais ir paukščiais, ir jie jums pasako, ką rašyti?..

Nuvažiavęs į Anykščius (ten dabar gyvena rašytojas. - Aut. past.), aš išgyvenu kūrybinį pakilimą. Aš jaučiu, kad Vilniuje minčių laukas yra sunkus ir slogus. Supratau, kad ne tu kuri, o per tave kuria. Tu turi atsiverti aukštesnei jėgai: angelams, gamtai - kuo nors, kuo tu tiki. Aš išmokau būti gamtos dalimi, bendrauti su upe Šventąja, su paukščiais. Einu, matau - gervės tupi, aš su jomis pasisveikinu. Grįžtu namo, ir aš jau turiu pasaką apie dvi gerves. Mintis nėra mūsų nuosavybė. Mes - tik transliuotojai, per mus mintys ateina iš aukščiau.

Kokia jūsų mylimiausia knyga?

Yra toks senas anekdotas apie čiukčį, kuris įstojo į literatūros institutą. Jo klausia: "Tolstojų skaitei?" O jis atsako: "Čiukčis - ne skaitytojas, čiukčis - rašytojas". Aš kartais jaučiuosi esąs čiukčis rašytojas. Dabar skaitau debesis, gamtą, vaikus. Man įdomu susipažinti su realybe. Mane domina tokia literatūra, kurioje yra virsmas, kurioje tu gali suvokti dvasios keitimąsi. Labai džiaugiuosi atradęs Dalai Lamą. Manau, kad jo idėjų užteks ilgam.