Vytaras Radzevičius: dėl vieno žodžio ir raudome, ir balome

- Kokias kalbas mokate ir kuri kalba jums labiausiai pravertė kelionėse?

- Lietuvių, anglų ir rusų. Kadangi moku rusiškai, pagal kontekstą galiu suprasti kitas slaviškas kalbas. Tarptautinė pasaulinė kalba, be abejo, yra anglų. Nors yra vietų, kur ir anglų kalba nesuprantama - pavyzdžiui, Argentina arba Kinija. Tada liežuvio nelaužome, kalbame lietuviškai ir gestų kalba. Susišnekame.

- Sakoma, kad esame lyderiai Rytų ir Vidurio Europoje pagal kalbų mokėjimą, ar tai tiesa? Kaip yra kitose šalyse? Žmonės kalba užsienio kalbomis, o gal kalba tik sava kalba?

- Lietuviai yra aktyvūs žmonės ir kalbų moka daug. Juolab kad pažįstu daug žmonių, kurie, be lietuvių ir anglų kalbų, kalba vokiškai, daniškai, norvegiškai, ispaniškai, itališkai, prancūziškai. Turbūt mus galima pavadinti poliglotų tauta. Aišku, yra šalių, kuriose gyvuoja tam tikras kalbinis nacionalizmas. Pabandyk susišnekėti angliškai Prancūzijoje, Ispanijoje ar Italijoje. Tikrai ne visada pavyks.

- Kiek kalbų turėtų mokėti normalus žmogus?

- Manau, mažiausiai dvi - gimtąją ir užsienio. O jei dar viena dviem daugiau - nuostabu. Aš bandžiau mokytis ketvirtą kalbą - ispanų. Bet galvos laikmenos pernelyg jau užkrautos - nepavyko. Gal vėl bandysiu.

- Kaip manote, gebėjimas išmokti daug užsienio kalbų įgimtas ar bet kas gali išmokti daug kalbų?

- Tai, matyt, labai individualu. Vieni kalboms gabesni, kiti - ne. Vieni turi geresnę atmintį ar gebėjimą greitai įsiminti. Turbūt nėra vieno apibrėžimo.

- Kokių kuriozų yra atsitikę dėl kalbos nemokėjimo?

- Argentinoje tarpusavyje kalbėjomės apie alų su puta. Šalia stovėjo padavėja, kuri tai raudo, tai balo. Paskui supratome, kad žodis „puta“ ispaniškai yra labai negražus žodis. Tada jau mes raudome ir balome.

- Ką darote, jeigu nemokate kalbos, bet būtina susikalbėti?

- Padeda pati universaliausia kalba - gestų ir kūno kalbos. Visur susišneki. Reikia tik noro abiem pusėms suprasti vienas kitą.

- Kur buvo sunkiausia susikalbėti?

- Kinijoje. Jie nekalba jokiomis užsienio kalbomis, o dar jei bandytum jų žodžius suprasti - sunkiai pavyktų, nes žodžių reikšmės priklauso nuo intonavimo.

- Ar televizija arba radijas galėtų padėti išmokti užsienio kalbų? Jeigu taip, tai kaip?

- Labai padeda. Reikia susikurti kalbinę aplinką tos kalbos, kurią mokaisi. Pavyzdžiui, žiūrėti ispaniškus filmus su angliškais subtitrais. Iš karto atsiduri dviejose kalbose ir įsimeni žodžių. Arba automobilyje klausytis BBC radijo. Yra tokia galimybė, o šio radijo anglų kalba tobula. Važiuoji ir mokaisi.

- Kokių BBC radijo laidų klausote?

- Tiesiog pas mane yra išsaugotas BBC radijas, paspaudžiu mygtuką ir galiu jo klausyti. BBC radijas transliuojamas visoje Lietuvoje. Aš moku anglų kalbą, bet kad susikurčiau kalbinę aplinką, kad ją girdėčiau dažniau, kartais pasiklausau. Dažniausiai klausau žinias, o jeigu būna aktualijų laida, susieta su kokiu nors įvykiu, irgi būna įdomu paklausyti, juolab kad tai yra „BBC World“ programos, skirtos pasauliui, jos nėra vien tik susietos su Didžiąją Britanija.

- Kiek žurnalistui reikia mokėti kalbų, kad jis galėtų laisvai dirbti?

- Kuo daugiau, tuo geriau. Ypač šiais laikais tai svarbu geopolitiškai, kad gaunama informacija nebūtų iš vienos kurios pusės. Kuo daugiau kalbų moki, tuo daugiau šaltinių gali patikrinti, tuo daugiau sužinoti. Manau, kad kalbų mokėjimas ir žurnalistinis darbas neatsiejami dalykai.

- O ar būna tokių situacijų, kai net ir mokant kalbą sunku susikalbėti?

- Be abejo, nes yra tarties, prasmių dalykai. Pavyzdžiui, Australijoje sudėtinga susikalbėti su australais. Reikia laiko, kol perpranti jų slengą, jų anglų kalba labai pakitusi, tartis kitokia, jie turi prisigalvoję visokių keistų žodžių, kurie turi visai kitokią prasmę, negu esi įpratęs. Bet po kiek laiko irgi pradedi suprasti. Anglų kalba visame pasaulyje būna visokia. Yra net toks posakis: kas pirmiausia skiria Angliją ir Jungtines Valstijas, - atsakymas yra kalba. Tame yra tiesos, nes kalba iš Anglijos man yra daug aiškesnė negu amerikiečių. Nors anglų kalba irgi turi skirtingus dialektus - pietų, šiaurės ir panašiai. O kadangi aš kurį laiką esu gyvenęs Liverpulyje, tai moku susikalbėti Liverpulio regiono kalba, kur viskas dar kitaip, kur raidės tariamos kitaip ir dar visokių niuansų atsiranda. Kai mokaisi kalbų, svarbu susikurti tam tikrą kalbinę aplinką. Kuo daugiau girdi užsienio kalbą, tuo greičiau jos išmoksi.

Parengta pagal priedą „TV publika“