Voltas Disnėjus: gyvenimas ir pasakos (3)

Kai Rojus išėjo, Voltas pasijuto bejėgis. Netgi pasikloti lovą ir susitvarkyti kambarį jam buvo per sunku.

Pirmąją vestuvių naktį jaunavedžiai praleido traukinyje, riedančiame į Sietlą. Iš ten turėjo patraukti į kruizą jūra. Netikėtai Voltui ėmė skaudėti dantį (bent jau jis taip paaiškino Ednai), ir jis šią reikšmingą naktį praleido ne su jaunute žmona, o su traukinio palydovu, valydamas keleivių avalynę. Šis darbas esą padėjo jam pamiršti skausmą.

Kelionės jūra metu sutuoktiniai išsiaiškino tarpusavio santykius. Lili laiške motinai parašė, jog "Voltas labai mielas". Tačiau per aštuonerius metus Voltas su Lili taip ir nesusilaukė vaikų, o gydytojai taktiškai užsimindavo, jog Lili čia niekuo dėta. Menininkas gėdijosi savo ydos ir pavydėjo broliams, kurie jau buvo apsikrovę palikuoniais.

Didelis krūvis ir stresas darbe bei seksualinės problemos 1931 metais Voltui sukėlė rimtą nervinę krizę. Su Lili pagalba jam pavyko išsikapstyti, tačiau nuo to laiko jį periodiškai apimdavo sunki depresija.

1933 metais Voltui ir Lili pagaliau gimė duktė Diana. Lilijana labai norėjo ir antro vaiko, tačiau jau 1936-aisiais ji suvokė, kad šiai svajonei nelemta išsipildyti. Tada ji nusprendė įsivaikinti svetimą mergaitę. Taip jų šeimoje atsirado Šerona.

Voltas dienas ir naktis leido darbe. Kartą sekmadienį bažnyčioje per mišias išvydęs giedančią psalmes Šeroną, jis paklausė Lili: "Kas tas vaikas?"

Disnėjus visada buvo kupinas naujų sumanymų.

Mintis nufilmuoti pilno metražo animacinį filmą tada daug kam atrodė rizikinga. Tačiau Voltas mėgo ir mokėjo rizikuoti. Kad ekranizuotų pasaką "Snieguolė ir septyni nykštukai", jam prireikė iš banko pasiimti pusantro milijono paskolą.

Nesėkmės atveju jo studijai būtų atėjusi neišvengiama baigtis.

Pesimistinių prognozių tikrai netrūko, bet vis dėlto "Snieguolė" sulaukė neįtikimos sėkmės. Aštuonių milijonų pelnas buvo absoliutus rekordas 4-ojo dešimtmečio Amerikos kino pramonėje. Filmas gavo "Oskarą", ir Disnėjus virto kultine Amerikos kino asmenybe.

Skundė savo bičiulius

Voltas nebuvo pratęs miegoti ant laurų. Jis mėgo kartoti, kad pinigai jam nėra tikslas, o tik instrumentas, leidžiantis pasiekti rezultatą. Iš tikrųjų jis buvo labiau žmogus, apsėstas mėgstamo darbo, nei verslininkas.

Beje, savo dailininkams, iš kurių reikalavo visiško atsidavimo, Disnėjus mokėjo mažiau, nei gaudavo kitų Holivudo studijų specialistai. Ko gero, jis galvojo, kad šiems pakanka džiaugsmo, kurį teikia kūrybinis darbas...

Disnėjus nebuvo liberalių pažiūrų žmogus. Po Antrojo pasaulinio karo jis sėkmingai bendradarbiavo su liūdnai pagarsėjusia antiamerikietiško mąstymo veikėjus persekiojančia komisija.

Pats Voltas dėl visų savo bėdų ir nesėkmių nenuginčijamai kaltino žydus, negrus ir komunistus.

Šeštojo dešimtmečio pradžioje Disnėjus savanoriškai tapo FŽB agentu ir reguliariai skundė savo bičiulius liberalus, kurie, suprantama, apie tai net neįtarė.

FŽB archyvuose dar iki šiol saugomas didžiulis aplankas su jo pranešimais.

Dar grįš?..

Disnėjaus šalį kažkas labai tiksliai pavadino "didžiuliu ir jaudinančiu vaikystės revanšu". Iš tikrųjų mažas pusalkanis berniukas, kuris neturėjo nė vieno tikro žaislo, tapo milijonieriumi ir pastatė vienas už kitą didesnius pramogų parkus.

Keturiasdešimt kilometrų nuo Los Andželo septyniasdešimties hektarų ploto Disneilendas buvo šventiškai atidarytas 1955 metų liepą ir nuo tada kasmet sulaukdavo apie dešimt milijonų lankytojų. Disnėjaus pasaulis Floridos valstijoje pasirodė besąs dar sėkmingesnis projektas.

Jo plotas buvo penkiolika kartų didesnis nei Disneilendo.

Kad galutinai patvirtintų būsimo parko planą, Voltas savo stebuklų pasaulį turėjo apskristi lėktuvu.

Disnėjus nebesulaukė parko Floridoje atidarymo 1971-ųjų sausį. Jis buvo atidarytas praėjus penkeriems metams po didžiojo animatoriaus mirties.

Beje, dar visai neseniai kai kurie seni studijos darbuotojai kalbėjo, jog Voltas grįš. Sklandė gandai, kad jis leido užžaldyti savo kūną viename iš Kalifornijos universitetų ir į gyvenimą grįš tuomet, kai mokslas atras būdą išgydyti plaučių vėžį.

Tada jis vėl stosiąs prie atnaujintos studijos vairo.

Ką gi, pačiam Voltui Disnėjui tokios kalbos neatrodytų absurdiškos...