Vladas Žulkus: "Tas, kas ieško, kartais randa"

Apie tokią klaipėdiečių parodytą pagarbą profesorius sužinojo tik lapkričio 22 d., kai jam paskambinome. Mokslinės ekspedicijos "Lietuvos karo laivas "Prezidentas Smetona" vadovas, išgirdęs, už ką nominuotas, pareiškė, kad jo šansai tapti laureatu maži, nes laivas buvo ne surastas, o identifikuotas. "Atrastas jis buvo anksčiau, bet nebuvom tikri, kad tai būtent tas laivas", - sakė V. Žulkus.

2008 m. vasaros pabaigoje pasklido žinia, kad estai savo vandenyse atrado laivą "Prezidentas Smetona". Deja, įtarimai nepasitvirtino. Kitąmet atsirado galimybė su Lietuvos karinių jūrų pajėgų štabo laivu "Jotvingis" dvi paras ieškoti laivo "Prezidentas Smetona". "Jotvingyje" buvome 4 žmonių komanda. Tąkart laivų kelyje radome kažkokį objektą, bet kolega estas buvo įsitikinęs, kad Lietuvos laivas turėtų būti šiek tiek šiauriau. Estų karinės jūrų pajėgos nustatė, kad tai kito sudužusio laivo liekanos", - pasakojo profesorius.

2010 metais kolega estas vėl informavo, kad dabar jau tikrai rado "Prezidentą Smetoną" ir atsiuntė sonaro darytas nuotraukas. Tik po 6 metų sustiprėjo noras išsiaiškinti, ar tikrai toje vietoje guli Lietuvos karo laivyno, įkurto 1935 metais, vienintelio didesnio laivo liekanos. Pasirūpinus Lietuvos mokslų akademijos rekomendacija, gautas finansavimas ekspedicijai organizuoti. Į ją Klaipėdos universiteto (KU) buriniu laivu "Brabander" planuota vykti rudenį, tačiau tą pavyko padaryti tik šių metų birželio pabaigoje-liepos pradžioje. Taigi aktyvios paieškos truko beveik dešimtmetį.

"Jau iš pat pradžių, kai tik pamatėme pirmas sonarines nuotraukas, padarytas Lietuvos karinių jūrų pajėgų povandeninių tyrimų prietaisų, buvo nuojauta, kad tai tikrai tas laivas. Oras buvo gana prastas, prisitaikėme išplaukti vėlai vakare, tad dirbome naktį. Visa mūsų komanda - ir specialistai, ir ne - diskutavome ir priėjome prie bendros išvados - be jokių abejonių, tai tikrai Lietuvos laivas "Prezidentas Smetona". Tai tvirtino ir kai kurios istorinės aplinkybės", - pasakojo profesorius.

Tos įsimintinos ekspedicijos metu, be "Prezidento Smetonos", dar buvo identifikuotos Lietuvos garlaivio "Panevėžys", nuskendusio 1939 m., ir dviejų garlaivių - "Kretinga" ir "Utena", nuskendusių 1941 metų rugpjūčio vidury, vietos.

Profesoriau, ar dabar jau jaučiate palengvėjimą, ar jau esate laimingas?

Ataskaita estams, parašyta jų kalba, kaip jie reikalavo, jau pateikta spalį. Dabar oficialiai informuosime Lietuvos kultūros paveldo departamentą. Prašysime atitinkamos Lietuvos institucijos kreiptis į estus, kad jie saugotų tą vietą, kur guli "Prezidentas Smetona", kaip kultūros paveldo objektą. Gruodžio 21 d. planuojame vienoje iš KU auditorijų pristatyti filmą apie Lietuvos karo laivą "Prezidentas Smetona", kurį sukūrė "Era film". Jos operatorius ir režisierius dalyvavo mūsų ekspedicijoje. Jie turi daug dokumentinės medžiagos. Organizuosime atvirą renginį visuomenei.

Ar planuojate dar ko nors ieškoti, ar mums dar būtina surasti kokį nors laivą?

Mums dar reikia susirasti Jūratės gintaro rūmų griuvėsius.

Ar realu tai padaryti?

Visi žino, kad buvo Jūratė ir Kastytis, kad Perkūnas sudaužė jos gintaro rūmus, tai reikia ieškoti. Tas, kas neieško, tas niekada neranda, o tas, kas ieško, kartais randa. Tokia archeologų duona.

Kalbant rimtai, ar ieškosite dar ko nors?

Tai priklausys nuo to, ar gausime finansavimą kokiam nors projektui. Vieną projektą, susijusį su povandeniniu kultūros paveldu - tiek su nuskendusiais laivais, tiek su užlietais krantais, turime. Kitų metų vasarą planuojame atlikti tyrimus Baltijos jūroje ties Juodkrante. Ar ten bus daromi platesni tyrimai, priklausys nuo to, ar pavyks gauti finansavimą. Nieko nelieka, reikia pinigų laivams išplaukti, laboratoriniams tyrimams atlikti, kurie būtini suradus kokį nors objektą. Juos reikia užsakyti Gamtos centre Vilniuje ar dar kur nors, Klaipėdoje to padaryti negalime.