Vitalijus Chomičenkas: "Ne sau prašau, todėl ir lengva"

"Ypač nustebino televizijos dovana - autobusiukas, kuriuo mes galėsime naudotis visą vasarą. Autobusiukas su vairuotoju ir bakas pilnas kuro. Galėsime važinėtis su vaikais po Lietuvą. Žinote, tai tarsi iš fantastikos srities", - kitą dieną po apdovanojimo džiugesio neslėpė V. Chomičenkas.

Ne ką mažiau jį ir jo globojamus vaikus pradžiugino ir kitos gautos dovanos - šaldytuvas, pilnas ledų, 4 tūkstančių litų čekis bei pažadėta ekskursija po karinį laivą.

Keistas sutapimas, tačiau kartu su šiuo įvertinimu V. Chomičenką užplūdo ir netikėti rūpesčiai. Pastarąsias dvi savaites vaikai nebeturi įprastos vietos, kur anksčiau jų laukdavo Vitalijus. Verslininkas, užleidęs Bangų gatvėje esančiame pastate butą, kad ten galėtų rinktis vaikai, dabar nusprendė patalpas panaudoti savo reikmėms.

"Prieš dvi savaites išsikraustėme iš vietos, kurioje buvome įpratę rinktis 16 metų. Kiti vaikai iš įpratimo dar ateina, kaimynės pasako, kur mane surasti. Dabar kartais susirenkame Jaunimo centre. Bet Klaipėdos savivaldybė žadėjo skirti patalpas, beliko sutvarkyti formalumus. Zigmanto Balčyčio fondas jau pažadėjo naujus baldus, turėsime ir kabelinę televiziją bei internetą. Va, ir pilnas ledų šaldytuvas atvažiuos..." - V. Chomičenkas vylėsi, kad įkurtuvės naujose patalpose jau ne už kalnų.

"Daugiavaikis tėvas", "Kalėdų senelis"... V. Chomičenkas jau nebeskaičiuoja epitetų, kokiais jį vadina aplinkiniai ir sakė seniai nebekreipiantis dėmesio, jei kas pavadina ir trenktu. Dažniausiai jį galima pamatyti gatvėje apsuptą jo globojamų vaikų.

"Einame į gatvę, kad jie pamatytų, kaip ten šalta ir nejauku. O grįžę į centro patalpas išsivirdavome arbatos arba į kavinę užsukame - visai kitas reikalas. Be to, įsiprašome į svečius pas kunigą, į teatrą, universitetą, nuvažiuojame prie jūros... Visi mane Klaipėdoje pažįsta, net bilietukų vaikams neperku. Duodu kontrolierei saldainį, sakau, šitie vaikučiai - su manimi. Juk ir kontrolierė - žmogus. O kitą kartą einame gatve, pamatome prišiukšlintą teritoriją, surenkame visas šiukšles į maišiuką, nunešame šeimininkui ir atiduodame. Už gerą darbą gauname pinigų ledams. Vaikai turi žinoti, kad nieko nemokamo nėra", - pasakojo V. Chomičenkas.

Balandžio pradžioje 50-metį švęsiantis vyras Klaipėdos Jaunimo centre vadovauja Estetinio ugdymo būreliui, tačiau, ko gero, viena pagrindinių jo veiklų - ieškoti paramos savo globotiniams.

"Sutinku gatvėje Seimo narį, sakau, seniai mačiau - duok šešiasdešimt litų... Iš kito, kurį mačiau ne taip seniai, paprašau tik trisdešimt...Būna visaip. Kiti gatvėje mane pamatę bėga į kitą pusę. Bet aš nekvailas - apeinu aplinkui ir vis tiek pagaunu. Laba diena, sakau. O kiek kartų yra buvę, kad pasiunčia ant trijų raidžių. Neimu į galvą: "Ačiū. Viso gero". Juk ne sau prašau. Gal todėl ir lengva", - ne kartą yra atviravęs Vitalijus.