Viktoras Malinauskas: "Energijos turi daugiau, nei pajėgiu sunaudoti"

Lietuvos atlikėjai vis dažniau džiūgaudami prabyla apie tai, kad mūsų šaliai prisijungus prie Europos Sąjungos, jiems bus lengviau prasiskverbti į užsienio muzikos rinką.
Tačiau scenos senbuvis Viktoras Malinauskas mintimi pabėgti svetur nedega. Optimizmu garsėjantis dainininkas gyvenimu Lietuvoje ir honorarais, kuriuos kai kurie atlikėjai vadina apgailėtinais, nesiskundžia.

"Vakarų ekspresas" dainininką pakalbino koncerto Palangoje metu.

Gyvenu, taip sakant, kaip ir visa Lietuva. Vieną dieną geriau, kitą - blogiau. Bet kad ir kaip būtų, niekada neverkšlenu ir stengiuosi visus sunkumus įveikti su šypsena ir gera nuotaika. Manau, muzika, daina man duoda gero dvasinio peno ir energijos, kuri man ir suteikia to optimizmo. Ir jei nebūčiau muzikantas, galbūt daugiau verkšlenčiau. Kita vertus, muzikantų gyvenimas nėra toks saldus, kaip kiti galvoja. Manau, daugelis tautiečių yra įsitikinę, kad muzikantai gyvena labai gerai, nes daug uždirba. Na, gal kas nors ir uždirba daug, bet šito negalėčiau pasakyti apie save. Nepaisant to, mane visada žavėjo muzika. Su ja esu nuo vaikystės ir skirtis nesiruošiu.

Jeigu labai stengčiausi, būčiau jau seniai išvažiavęs. Turėjau galimybę likti Vokietijoje. Bet nebuvo didelio noro.

Taip, bet ten visai kitas gyvenimas. Be to, patekti į geros muzikos sferą Vokietijoje irgi sunku, yra tam tikri barjerai, vis dėlto esi kitatautis. Nors, aišku, laikui bėgant gal viskas ir susitvarkytų. O dabar, kai atsivers tos sienos, gal, kas žino... Aš neprognozuoju. Nemėgstu planuoti ateities, ir nežinau, kas bus. Gal po metų manęs Lietuvoje ir nebebus. Tačiau mažai įtikima.

Aišku, įsivaizduoju. Nes aš tą muziką mėgstu, ją jaučiu, turiu savo viduje. Tik reikia tam tikros aplinkos, reikia pabūti toj terpėj, amerikietiško miesto atmosferoje. Buvau Amerikoj, ten visai kitas alsavimas. Nepasakyčiau, kad viskas ten tiesiog "super", bet man ši kelionė paliko labai didelį įspūdį. Manau, kad į Ameriką aš dar grįšiu - kaip turistas. O gal ir kaip atlikėjas. Visgi gyvenimas turi gerėti, užtenka vaikščiot nukabinus nosis.

Taip, esu už. Kitaip ir būti negali. Privalom būti Europos Sąjungoje. Aišku, iš pradžių gali būti sunku. Bet neabejoju, kad mes išlošime, pajusime teigiamas permainas. Tikiuosi, kad eidami į Europą išmoksime daug gerų dalykų. O keistis reikia mums visiems, turiu omenyje ir artistus. Žinoma, ir Europoje yra blogų dalykų, bet aš manau, kad mes paimsime tik tai, kas geriausia. Žmonės jau moka atsirinkti.

Aš visada toks, nors mano problemų užtektų ir dviem žmonėms. Tačiau stengiuosi jas įveikti vienas.

Jei būčiau turėjęs tokią galimybę, gal ir būčiau pasukęs kitu keliu, tarkim, komercijos. Bet aš tokių galimybių neturėjau. Turiu tai, ką turiu, ir duonos sau ir savo šeimai galiu uždirbti tik tokiu būdu. Ir ačiū Dievui, kad dar galiu tą daryti. Nieko kito aš nemoku.

Ne, - juokiasi. - Geriau nereikia... Nenoriu su politika turėti nieko bendro. Tai - ne man.

Ne, kodėl gi, domiuosi. Man įdomu, kas vyksta Lietuvoje ir visame pasaulyje. Būtinai pažiūriu žinių laidas, nes šiais laikais daug kas keičiasi. Per dieną gali visas pasaulis apsiversti. Tai patvirtina rugsėjo 11-osios įvykiai.
Tačiau pats jokiu būdu nekišiu rankų politikon. Geriau muzikuosiu sau su gera kompanija... Nenoriu, kad mane kas keiktų. Nors ir taip yra žmonių, kurie manęs nemėgsta. Galbūt kam nors nepatinka, kaip aš dainuoju, kaip vaikštau, kaip elgiuosi scenoje. Yra žmonių, kurie sako, kad aš scenoje esu per daug atsipalaidavęs, neva taip negalima.

Jos ne tiek, kiek norėčiau. Energijos turiu daugiau nei pajėgiu sunaudoti. Nuo muzikos aš nepavargstu. Deja, nėra tiek daug renginių. Tačiau mes, estrados žvaigždės (aišku, kokios mes žvaigždės, tai tik pavadinimas, mums iki tikrųjų žvaigždžių - kaip iki mėnulio), turime džiaugtis, kad šiandien apskritai yra kas nors daroma. Norėtųsi, kad mūsų valdžia ir turtingi žmonės labiau remtų kultūrą. Jei tik turėčiau tokią galimybę, kultūrai skirčiau labai daug pinigų. Aš pagal savo natūrą esu visiškas filantropas. Jei turėčiau pinigų, mėtyčiau juos į kairę ir į dešinę, bet konkrečiai kultūrai. Teatrams, gabiems dainininkams... Negalima užsidaryt savo vienkemy ir rūpintis tik savo gerove.