Vietoje striptizo - drugelio šokis...

- Anksčiau buvo įtampa dėl pašėlusio lėkimo, tai aš gal suteikiau atsipalaidavimo ir lengvumo. Visos trys labai gerai sutariam. Kol dar nebuvau YVOS narė, galvojau, o, Dieve, kokios jos "pasikėlusios", nedraugiškos, sužvaigždėjusios. Bet per viskas apsivertė aukštyn kojom! Būtų išgyventi drauge keturias paras per savaitę ir vaidinti kitokią. Tad esu savimi.

Natalija Zvonkė sakė, kad galite sušokti bet ką...

- Galiu pramoginius ir tautinius, klasikinius, gatvės (hiphopą, popsą, laisvą plastiką), taip pat - šiuolaikinius šokius. Striptizą? Ne, man tai yra tabu. Manau, kad joks darbas nėra gėdingas, bet niekada nenorėčiau naktiniuose klubuose šokti go-go už 30 litų. Tai ne man.

Koks šokis atspindėtų Jūsų esybę arba ego?

- Tai ir klasikinis šokis (vaikystėje svajojau būti balerina), maišytas su moderniuoju - man patinka tai, kas nesuderinama. Jei personažas, tai gal - drugelis, matau save apsisiautusią šviesiais, plonyčiais, lengvai krintančiais drabužiais... Labai žaviuosi Izadora Dunkan - nuostabia šokėja ir gražia, turtinga asmenybe, bet savęs neįsivaizduoju tokios antgamtiškos, kaip ji.

Ar kada jautėtės bjauriuoju ančiuku, buvote problemiška paauglė?

- Nuo penkerių metų iki abitūros egzaminų šokau tautinius šokius, o dabar išsipildė troškimas šokti didžiojoje scenoje. Ne visada savim pasitikėjau, bet ir anksčiau negyvenau vien tam, kad gyvenčiau. Lankiau jaunųjų žurnalistų mokyklą, gimtuosiuose Mažeikiuose vedžiau radijo stoties laidą jaunimui "Autostopas", kurioje aš, vėjavaikė, kalbinau solidžius, žymius miesto žmones. Iš tikrųjų mano gyvenime nėra monotonijos, nuobodulio, tik vis įsisuka gaivių vėjų. Esu dėkinga savo tėveliams, kurie davė viską, ko reikia vaikui, kad būtų laimingas. Tad nemaištavau. Kai draugės verkdavo, kad jų neišleidžia į šokių vakarą, mano gimdytojai nepriekaištavo, esą dėl to nukentės mokslai. Sakė: "Jeigu turi galvą, suspėsi visur". Jie norėjo, kad tapčiau žurnaliste, ir nesu bailiukė, bet taip jau nutiko, kad studijuoju Klaipėdos universiteto Menų fakultete choreografiją.

Ko atsisakote vardan grožio?

- Nerūkau ir negeriu alaus, esu vyno ir sūrio gurmanė. Dietų jokių nesilaikau, per pertraukėlę tarp paskaitų lekiu užkąsti ir vėl šoku, skųsdamasi, kad skauda skrandį. "Neteisingą" maistą pradėjau valgyti gastrolėse, visokiose degalinėse. Valgau viską ir drakoniškai sočiai. Bet visą dieną treniruotės, šoki, ir svoris neauga. O šiaip vartoju tik veido kremą ir blakstienų tušą. Negaila švaistyt pinigų šokių bateliams.

Idant visos merginos nebūtų vienodos, manau, neverta vaikytis madų iš katalogų, o atrasti savo stilių. Išreikšti savo asmenybę drabužiu, įdomia šukuosena. Madą reikia derint prie savo asmenybės. Aš kasdien mūviu džinsus, šortus, nes jie patogu kelionėse, o kai reikia pasipuošti, parduotuvėse nerandu savo dydžio drabužių. Kas man gražu, kitiems gali būti negražu, bet svarbiausia būti savimi.

Klestint grožio ir jaunystės kultui, be kančių - į žvaigždes? Pakanka seksapilio, įžūlumo, scenos įvaizdis kuriamas iš skandalų, ekscesų?

- Manau, apsinuoginimas, visa, ką išvardijote - trumpalaikiai dalykai. Tarkim, realybės šou žvaigždės patiria išbandymų, bet išgarsinamos tik akimirkai, paskui užgęsta. Kas dabar prisimena "Akvariumo" dalyvius? O tuo metu labai žiūrėjau, buvo taip įdomu, kas su kuo pasimylės. Aš manau, kad reikia turėti talentą, nes sugebėjimas provokuoti ar intriguoti tik paviešina tave tam kartui. Laikina šlovė sudega kaip šiaudų kūlys.

Atleiskit už bjaurų klausimą. 2005 metais "YVA" pripažinta didžiausia Lietuvos muzikos blogybe, bet ji "neišlipa iš ekrano".

- Būtent. Kodėl žmonės sugeba tik kritikuoti? Vos man atėjus į grupę, interneto tinklapyje apie mane pasirodė tokių šlykščių komentarų! Kad iš visų kandidačių išrinko pačią negražiausią. Merginos guodė, kad tai man sugadino dieną, bet paskui iš to tik pasijuoksiu. Bet turės praeiti dar šiek tiek laiko...

Esate savotiška belaisvė; priklausote nuo įvaizdžio, prodiuserių, nuolat stebima, analizuojama... Tenka vaidinti?

- Na, nelabai malonu, kai kišasi į tavo asmeninį gyvenimą, bet ištveriu. Stengiuosi žurnalistams į kompromituojančius klausimus neatsakinėti, ir būti ta tikraja Gintare. Per daug viešintis nėra geras skonis. Sakot, žvaigždės tyčia vardan populiarumo sukelia skandalus? Man dar neteko to daryti. Nestandartiškai elgtis labiau panūstu užsienyje, kur niekas tavęs nebado pirštais. Po dienos kitos skrisime į Stokholmą, ten gerame klube tikiuosi atsipalaiduoti ir pasiausti. Užsienio paplūdimy deginkis nuoga, ir niekas nespoksos.

Mitas ar tikrovė, kad klaipėdietės - laukiniškesnės, kitoniškesnės?

- Man klaipėdietės labai gražios - savo išskirtinumu. Jaučia savo vertę, moka atsiskleisti įvairiose veiklose. Išnirusios iš jūros, jos gal autentiškesnės, laisvesnės, energingesnės, ir sykiu paprastesnės.

Viena žvaigždė sakė, kad vaikinams labiau rūpi jos populiarumas, ne jos asmenybės žavesys. Kokie vaikinai ne Jūsų skonio?

- Man skaudu tai girdėti. Jeigu vaikinas vaikosi svetimo populiarumo, tai apie vaikiną pasako viską. Man dar neteko su tuo susidurti, nes turiu vaikiną, su kuriuo draugaujame ketverius metus, ir mūsų santykiai kol kas nepasikeitė. Ne mano skonio - perdėm madingi, išcackinti, banalūs puošeivos, žele suteptais plaukais, su manikiūrais. Nevyriški jie man - tokie "lūpdažiai".

Ar yra žmogus, rėžiantis Jums į akis žiaurią tiesą?

- Pozityvią tiesą - taip. Natalija ir Kristina iš "YVOS" visada pasakys, kad pasirodžiau nekaip, ir be jokio pavydo. Visiškai jomis pasitikiu ir nejaučiu kartėlio. Mano vaikinas irgi pasako man tiesą, o jeigu ji labai skaudi, nuramina ir padeda tai išgyventi.

Kaip Jums pavyksta išsaugoti meilę ir ištikimybę šiais pašėlusiais partnerių kaitaliojimo laikais?

- Iš tikrųjų aš esu labai ištikimas žmogus. Pirmoji, paaugliška meilė tęsėsi trejus metus, mudu abu atvažiavome studijuoti į Klaipėdą. Bet čia aš suradau tą tikrąją meilę. Nebuvo minties, kad išsiskirsim, jį paliksiu. Prieš man ateinant į "YVĄ", mes daug kalbėjomės, nes, žinote - gerbėjai, dėmesys, scena - gali žmogus ir išpuikti. Jeigu ką padarau ne taip, atrodau kaip nesava, draugas mane įspėja ir sutramdo. Manau, kad koncertai naktiniuose klubuose ir išvykos kelioms dienoms netrikdo, nes labai vienas kitu pasitikime. Jis mane supranta ir palaiko. Pagaliau nebesu maža mergaitė, kad bėgiočiau pas tą, kurio mašina ar drabužiai prabangesni. Savaime atsirado žmogiškos vertybės, ir mylintis, jautrus žmogus padeda atsiskleisti geriausioms mūsų savybėms. Jis - išskirtinė asmenybė, ir svarbiausia, nelaikome viens kito po padu.

Gyvenate šia diena ar tiesiate svajonių tiltą? Gal tenorėtumėte būti gera žmona ir motina?

- Dabar yra šokis, kuriam negailiu laiko ir parako. O aukso narvelyje gyventi neįstengčiau. Būti gera žmona ir motina nėra svajonė; ir taip sugebėsiu. Nes labai labai myliu vaikus, ir nepraeinu pro vežimėlį, nepasmalsavus, kas jame.

Pirmiausia reikia baigti universitetą, o magistrantūrai tikriausiai pasirinksiu psichologijos studijas, nes tai buvo mano pasirinktoji disciplina, nepraleidau nė vienos paskaitos ir gerai išlaikiau egzaminą. Bet psichologė nebūsiu.

Iš tikrųjų turiu dvi dideles svajones: kada nors aplankyti mane užkerėjusią Kubą ir atidaryti savo klasikinio ir modernaus šokio mokyklą, kurioje šoktų mažos mergaitės. Vaizduotėje regiu jas baltais ir rožiniais drabužėliais. Su įkvėpimu kurčiau joms choreografines kompozicijas.