Ne tik šiomis dienomis, bet ir pastarosiomis savaitėmis Klaipėdos pilies džiazo festivalio prezidentės Ingos Grubliauskienės kiekviena minutė buvo suskaičiuota ir suplanuota. Kaip ir kiekvienais metais, uostamiesčio mero Vytauto Grubliausko šeima jos atskaitos tašku laiko geriems žmonėms skirtos geros muzikos fiestą. Nenuostabu, juk jau 23-iojo džiazuojančių burių prieskoniu pagardinta džiazo fiesta šiemet trunka gerokai ilgiau nei įprastai - visą savaitę. Nepaisant užimtumo, I.Grubliauskienė rado laiko trumpam užmiršti festivalio organizacinius reikalus ir pasinerti į vasariškas svajas.
- Su kuo jums ir jūsų šeimai asocijuojasi vasara?
- Savąjį vasaros atskaitos ženklą tikriausiai turi kiekviena šeima, tad ne išimtis ir mūsų šeima. Žinoma, būtų galima tuo ženklu vadinti mūsų vaikų atostogų pradžią, gal kam ir šiltesnės orų bangos plūstelėjimą, bet mums tas slenkstis, kurį peržengę jau galime teigti, kad mums jau vasara, tai, be abejo, Klaipėdos pilies džiazo festivalis - tikroji mūsų vasaros pradžia, ženklas ir asociacija.
- Vasara - tai atostogos. Kur jūsų šeima jas mieliausiai leidžia? Ideali vasaros diena...
- Grubliauskai mieliausiai ir maloniausiai jaučiasi galėdami būti visi drauge. Nors kuo toliau, tuo labiau tai įgyvendinti darosi vis sudėtingiau. Jei mes visi kartu, tai tokie dalykai, kaip vieta, orai ar buities bei kitos sąlygos, tampa antriniais, nublankstančiais prieš šeimos židinio jaukumą ir šilumą. Jei galėčiau „susidėlioti“ savąją vasarą, ji būtų nepalyginamai ilgesnė, šiltesnė ir ramesnė. Jos metu Vytautas galėtų turėti bent mėnesį ar net pusantro, kai jam nereikėtų niekur ištrūkti atlikti neatidėliotinų pareigų.
- Kuo lietuviška vasara skiriasi nuo užsienietiškų?
- Na, žiūrint su vasara kuriuose kraštuose lyginti. Ko gero, mūsų vasaros tikrai nenusileidžia įstabiu savo gamtos grožiu, ypač Smiltynė, Šventoji ir Veisiejai, kur gyvena mūsų artimi bičiuliai. Bet ko tikrai galėtų būti daugiau ir ko tikrai trūksta, tai pirmiausiai pramogų įvairovės, greta esančiųjų geranoriškumo, paslaugų sektoriuje dirbančiųjų šypsenų.
- Ar su vyru prisimenate savo vaikystės vasaras?
- Vytauto vasaros, kiek jis pats pasakojo, atspindėjo tų laikų įpročius ir tradicijas. Kol buvo mažas, jas leido ir pas močiutę kaime Žagarėje ar prie Kražių, ir, žinoma, Klaipėdos senamiesčio kiemuose bei gatvėse. Jau būdamas paauglys jis vasaromis dirbdavo gana įdomius darbus - krovė duonos gaminius į dėžes duonos kombinate, buvo pagalbiniu darbininku statybose. Tapęs abiturientu jau grojo Palangos restoranuose. Kalbant apie mano vaikystės vasaras, jos būdavo gana įprastos ir paprastos. Kadangi mes gyvenome mažame miestelyje, tai visi vasaros darbai būdavo privalomoji vasaros atostogų dalis. Gal ir nelabai jau įdomi ir įvairi, bet padedanti nepalyginamai labiau vertinti tą laisvą nuo darbų likusį laiką.
- Klaipėda turi Baltijos jūrą ir daugiau ar mažiau tos saulės bei šilumos. Koks dar būtinas klaipėdietiškos vasaros atributas?
- Klaipėdietiškoji vasara labai išsiskiria renginių gausa ir jų išskirtinumu bei, aišku, nenuspėjamu oru. Sunkiai įsivaizduoju, kad pasitinkant rugsėjį, jau būtume užmiršę Laivų parado, Džiazo festivalio, Jūros šventės akordus ir margaspalvio svečių būrio šurmulį, be kurio Klaipėdos vasara būtų beskonė ir bespalvė.
- Du pirmieji vasaros mėnesiai uostamiestyje turi savo flagmanus. Birželį vyksta tradicinis Klaipėdos pilies džiazo festivalis, liepą - dar tradiciškesnė Jūros šventė. Kodėl klaipėdiečiai skriaudžia rugpjūtį?
- Tiksliau būtų sakyti, kad rugpjūtis gal kiek ir „skriaudžia“ klaipėdiečius renginių gausa, jei jį lyginsime su birželiu ir liepa. Man atrodo, kad paskutinį vasaros mėnesį, tarsi jau ruošiantis pasitikti artėjantį rudenį, labai puikiai atspindi tarptautinis operos ir simfoninės muzikos festivalis „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“. Be to, rugpjūtis dar ir puikus laikas buriavimo regatoms.
- Kuo šiemet bus ypatingi didžiausi pajūrio vasaros renginiai - Klaipėdos pilies džiazo festivalis ir Jūros šventė?
- Džiazo festivalis - tai tikroji vasaros pradžia Klaipėdai ir ji kasmet ir panaši kalendorine prasme, ir skirtinga, kalbant apie programą, atlikėjus, naujoves. Šiais metais nekantraudama laukiu legendinio vieno žinomiausių Vokietijos džiazo muzikantų, trimitininko, dainininko, kompozitoriaus, aranžuotojo ir prodiuserio, prieš kelerius metus nominuoto „Grammy“ apdovanojimui Geriausio instrumentinio džiazo solo kategorijoje bei UNESCO globojamos Tarptautinės džiazo dienos ambasadoriaus, žymiausių pasaulio džiazo muzikantų sąraše esančio Tilo Bronerio (Till Bronner) koncerto, kurio laukiau ir kurį „žvejojau“ pastaruosius trejus metus. Šis Berlyne gyvenantis trimitininkas šiandien vakare pasirodys Kruizinių laivų terminale. T.Broneris nesistengia būti į nieką panašus, jis tiesiog unikalus ir nepakartojamas. Tai įrodo ne tik jo gebėjimas elegantiškai ir subtiliai balansuoti tarp grojimo trimitu ir dainavimo, bet ir jo išskirtinis talentas pasirodymo metu sukurti nepakartojamą, saulėtą ir šviesią atmosferą.
Šiais metais ypač džiugina tai, kad tiek džiazo festivaliuose, tiek Jūros šventėje netrūks man ypač mielo ir artimo burių bolavimo bei šlamesio. Didžioji burlaivių regata „Tall Ship Races“, kuri į Klaipėdą sukvies didžiausius pasaulio burlaivius, mano manymu, bus svarbiausias visos šios vasaros akcentas, didžiausia vasaros šventė, kuri tikriausiai sutrauks šimtus tūkstančių svečių iš viso pasaulio. Gal ramybės bus ir mažiau, bet Klaipėdos Klaipėdoje tikrai bus daugiau...
Parengta pagal priedą „Vasara“
Rašyti komentarą