V. Pauliukaitis: „Internete ir spektaklius žiūriu, ir virtualiuose muziejuose lankausi“

„Pandemija mus visus priverstinai uždarė namuose, tačiau juk šventę sau galima susikurti ir karantino metu, pavyzdžiui, virtualiai „išeinant“ pasidairyti po Londono ar Paryžiaus muziejus. Dabar esame po pandemijos sparneliu, tad laisvalaikis be interneto neįsivaizduojamas, ir tuo būtina naudotis: plėsti akiratį, ieškoti dominančios informacijos, klausytis muzikos, lankytis virtualiuose teatro spektakliuose, koncertuose, įvairiausiose sporto varžybose, kultūros renginiuose – kas ką domina. Nepakildami nuo sofos galime aplankyti visą pasaulį ir tai yra nuostabus dalykas“, – mano režisierius ir nemokamus skaitmeninio raštingumo mokymus gyventojams rengiančio projekto „Prisijungusi Lietuva“ ambasadorius.

Nustebino virtualių kultūros renginių gausa

V. Pauliukaitis sako abiejų karantinų metu internetu laisvalaikio reikmėms naudojęsis labai aktyviai. „Mano interesų objektais tapo virtualios parodos muziejuose, spektaklių ar operų tiek iš Lietuvos, tiek iš viso pasaulio transliacijos. Atvirai pasakius, buvau nustebęs, kad tiek daug visko internete yra, ko aš anksčiau nežinojau, nes neturėjau laiko ir nebuvo progos ieškoti. Labai daug muziejų eksponuoja savo ekspozicijas, pristato naujus dailininkus, rengia virtualias jų parodas. Pasirodo, reikia žiūrėti į išmaniuosius telefonus, nes kitaip daug ko nesužinai, kas pasaulyje vyksta ir kur nueita“, – šypsosi pašnekovas.  

Jis sutinka, kad joks virtualus renginys neatstos nei gyvo spektaklio, nei koncerto, nei parodos. Vis dėlto informacijai ir akiračio plėtrai virtualaus kultūrinimosi aspektas labai svarbus. Pašnekovas sako, kad labai realu ir tai, kad karantino metu virtualiai apsilankę tam tikrose vietose jam pasibaigus žmonės norės nuvykti jų apžiūrėti gyvai.

Be to, ne visada ir ne visur gyvai įmanoma apsilankyti, pavyzdžiui, kas savaitgalį vykti į Italijos, Prancūzijos ar JAV operas, teatrus ir muziejus, tad galimybė susipažinti su jų spektakliais internetu yra nepaprastai svarbus dalykas tiems, kas tuo domisi.

Tą patvirtina ir užsienyje populiarių muziejų pastebėjimai. Pavyzdžiui, Londone esančios Nacionalinės portretų galerijos darbuotojai paskaičiavo, kad pusė iš visų 1,2 mln. galerijos sekėjų socialiniuose tinkluose ir 42 proc. iš 5 mln. kasmet apsilankančių šio muziejaus interneto svetainėje yra ne Didžiosios Britanijos gyventojai. Greičiausiai jie niekada neatvyks gyvai apžiūrėti šios galerijos, tačiau bus bent virtualiai čia apsilankę ir susipažinę su joje saugomomis meno vertybėmis.

Mokant galima gūglinti, nemokant – išmokti

Pašnekovas sako, kad nežinojimas, kaip internete rasti informaciją, atitinkančią kiekvieno laisvalaikio pomėgius, ne pasiteisinimas. Bent kiek mokant naudotis internetu užtenka pagūglinti apie dominantį dalyką ir išsirinkti iš gausybės pateiktų informacijos šaltinių.

„Kita problema, jei žmogus nė kiek nemoka naudotis kompiuteriu ir net nežino, kas tas „Google“. Manau, taip nutiko todėl, kad žmonės delsė mokytis ir suprasti internetą, jiems atrodė, kad tai nebūtinos žinios. Iki pandemijos buvo galimybė gyvai užsiimti savo mėgstamomis laisvalaikio veiklomis, kada panorėjus lankytis koncertuose, kino teatruose, spektakliuose. Tikiu, kad pandemija paskatins šiuos žmones atsigręžti į skaitmeninių įgūdžių lavinimą ir išmokti, ko dar nemoka, nes manau, kad du karantinai jiems jau įrodė, kad tokiose situacijose skaitmeniniai įgūdžiai labai praverstų“, – tikina jis.

Norinčius daugiau sužinoti apie skaitmeninių technologijų pritaikymą kasdienybėje V. Pauliukaitis kviečia į projekto „Prisijungusi Lietuva“ bei Tauragės rajono savivaldybės Birutės Baltrušaitytės bibliotekos, Ukmergės Vlado Šlaito bibliotekos ir Vilniaus miesto savivaldybės centrinės bibliotekos organizuojamus nuotolinius edukacinius renginius skaitmeninio raštingumo temomis.

„Sudalyvauti verta ne tik tiems, kurie jau turi žinių, bet nori jas dar pagilinti. Patarčiau jiems pakviesti transliacijas kartu pasižiūrėti ir kitus šeimos narius, kurie galbūt yra skaitmeninio raštingumo „pradinukai“ ar iš viso nieko nemoka. Tai gali paskatinti juos susidomėti, kas vyksta – o susidomėjimas jau yra pirmas ir labai svarbus žingsnis į sėkmę ir naujų dalykų išmokimą“, – teigia V. Pauliukaitis.

Renginiai vyks vasario 23-25 dienomis, juos bus galima stebėti 17 val. prisijungus prie tiesioginės transliacijos projekto „Prisijungusi Lietuva“ feisbuko paskyroje. Renginio metu taip pat vyks loterija ir viktorina, kurių metu bus galimybė laimėti prizų. Daugiau informacijos apie renginius galima rasti minėtoje projekto feisbuko paskyroje.

Noro daugiau, baimių mažiau

V. Pauliukaitis, kaip skaitmeninio raštingumo mokymus rengiančio projekto ambasadorius, sako po pirmojo karantino važinėdamas po šalies miestelius ir bendraudamas su jų gyventojais pastebėjęs išaugusį susidomėjimą išmaniosiomis technologijomis, išgirdęs istorijų, kaip jos pagerino skirtingus gyvenimus.

„Viena moteris, kurios pomėgis yra mezgimas, pasakojo išmokusi nufotografuoti savo mezginius, įkelti į socialinius tinklus, kad matytų jos draugės. Ir tai dar ne viskas – jos darbus pamatė didesnis žmonių ratas ir moteris ėmė gauti prašymų numegzti vieną ar kitą daiktą, kuo ji labai patenkinta.

Kita mergina pasakojo, kad išmokė technologijomis naudotis savo mamą, negalinčią vaikščioti. Iš pradžių buvo sunku, nes moteris nenorėjo mokytis, tačiau pamažu persilaužė, atsirado interesas ir dabar ji džiaugiasi, nes gali parašyti laiškus, paskaityti jai įdomią informaciją internete ir turiningiau leidžia savo laiką“, – pasakoja pašnekovas.

Jo teigimu, be abejo, kad nuomonių yra visokių, yra tekę išgirsti ir aštresnių pasisakymų, kad mokymasis dirbti kompiuteriu nereikalingas. Vis dėlto apskritai jis sako pastebintis, kad žmonių interesai tapo platesni, baimių liko mažiau. O pandemija parodė, jog vis tik neaišku, kiek tokių karantinų dar gali būti ir ateityje.