Užmaršties dulkes nupūtus (6)

Bajoras

Klaipėdos dramos teatro aktoriai gyveno name, vadintame "kolchozu", visai greta NKVD, o vėliau - KGB pastato (dabar - muitinė). Vytautas Kancleris savo gimtadienius dažniausiai švęsdavo namuose. Sklinda legendos, kad gerokai aplaisčius savo gimimo dieną jam būtinai reikėdavo eiti pas enkavėdistus - kagėbistus ir pareikšti: ar šie bent nutuokią, kad Feliksas Dzeržinskis kilęs iš bajorų? (Mat žymaus Lietuvos aktoriaus genealoginiame medyje būta kilmingųjų.) Dėl tokių pareiškimų apie F. Dzeržinskį aktorius jau buvo pasmerktas kelionei pas Sibiro meškas. Tačiau kažkas išmeldė, kad jo neišvežtų, nes nebūtų kam teatre Romeo ar Otelo vaidinti...

Karalius Lyras

Vytautas Kancleris susilaukdavo ypač daug dailiosios lyties atstovių dėmesio. Kartą puotaujant su menininkais Dailininkų sąjungos patalpose ponia susižavėjimo kupinomis akimis pareiškė: "Aš taip norėčiau jus pamatyti karaliaus Lyro vaidmenyje..." - "Ai, ponia, ką ten karalius Lyras. Aš net pijokėlio vaidmens nebegaunu", - liūdnai atliepė V. Kancleris.

Linkėjimas

Kol pirmąjį kartą buvo rekonstruojamas Klaipėdos dramos teatras, aktorių kolektyvas be namų pakriko: kas pradėjo dirbti "dušmanais" (nelegaliais taksistais), kas įsidarbino barmenais, kas iš nevilties per dažnai taurelę kilnoti pradėjo. Aktorių benamystės metu Vytautas Kancleris susirado kitą buveinę - aludę prie Danės ir Naujosios Uosto gatvių kampo. Kartą prieš Kalėdasgrįždamas iš aludės į namus greta teatro jis kiekvienam sutiktajam linkėjo Kalėdų stebuklo - tiek pinigų, kiek buvo prikritę sniego (labai sniegingos Kalėdos pasitaikė)...

Maži paukšteliai

Kai žurnalistas, o vėliau Lietuvos prezidento patarėjas Edmundas Ganusauskas dar skraidė lėktuvais, kartą prisipažino, kad po reisų būdavo poreikis išgerti.

Na, ir kartą išgėrė taip, jog troleibuse užmigo. Pabudo nuo spyrių į kojas, nes troleibuso vairuotojas iškvietė milicininkus. Lakūnas buvo nugabentas į blaivyklą. O jo "miegamajame" kažkuris "pacientas" vis traukė dainelę "Man labai mažų paukštelių gaila, ak, kaip gaila..."

Dainavo ir jau prašvitus. Tad E. G. puikiai įsidėmėjo "dainininko" veidą. Kai ryte vienos nakties įnamius išleidinėjo iš "pakajų", "dainininkas", atsiėmęs dokumentus, E. G. sučiulbėjo: "Na, ir kas dabar tau bus? Lėksi iš darbo? Nusiramink. Aš tau padėsiu. Tuoj Petrą su mašina išsikviesiu, išgersim, dūšią pataisysim."

Edmundas pagalvojo: na, įprastinis alkoholiko susireikšminimas. Bet kai iš tiesų prišliuožė juoda "Volga", - nors ir be didelio entuziazmo, įsėdo. Kaip nustebo, kai atvažiavo prie ministerijos!

Paaiškėjo, kad mažų paukštelių gailėtojas - ministras. Vyriškiai nuoširdžiai pasėdėjo. Apie lakūno vizitą į blaivyklą darbe nesužinojo...

Pasirodo, ministras į blaivyklą patekdavo kas septyneri metai - su liaudimi pabendrauti...

Kaip Leninas užsimušė

Kadaise siekiantieji karjeros būtinai turėdavo padirbėti LKP CK "klapčiukais", o paskui jau į postus sėsdavo. Taigi LKP CK "klapčiuku", prieš tapdamas LTSR užsienio reikalų ministru, buvo ir Vytautas Zenkevičius.

Kartą turėjo vykti iškilmingas partijos plenumas, tad reikėjo ypatingai sceną dekoruoti. Tam tikslui "klapčiukai" ieškojo nestandartinio Lenino portreto. Ir tokį, tapytą, rado Vilniaus dramos teatre. Portretas su rėmais be galo sunkus, o reikėjo, kad sklandytų ore, tad teatre ieškota meistrų, kad sugalvotų, kaip tą sklandymo įspūdį sudaryti.

Sunkiai, bet efekto buvo pasiekta. Jau vyksta plenumas, jau skaitomos sėdėsiančiųjų prezidiume pavardės, kai staiga nutrūkus prilaikymo virvėms portretas su dideliu trenksmu nukrito šalia prezidiumo. Gerai, kad ant tuščių kėdžių.

Persigandęs būsimasis užsienio reikalų ministras, bėgdamas per pilną salę žmonių, klykia: "Blet, Leninas užsimušė..."

Tiek "klapčiukai", tiek dekoracijų statytojai turėjo nemažai nemalonumų. Buvo tiriama, ar tas "Lenino užsimušimas" ne pasikėsinimas nužudyti buvęs...

Prikakotos sauskelnės

Kai Ignas Laucius buvo Klaipėdos apygardos prokuroras, Laucių šeimoje buvo tikra šventė: sūnus Justas susilaukė sūnelio ir pakrikštijo jį Igno vardu (senelio garbei). Kai Ignukui kiek paūgėjus atidardėjo į Klaipėdą, Justo Lauciaus, irgi prokuroro, šeima, aplankė vienos klaipėdietės namus. Ignukui tebuvo kiek daugiau nei metukai ir jis tebedarė į sauskelnes. Taip nutiko ir per viešnagę. Tuomet Justas Laucius pasakė: "Pamatytų koks žurnalistas, galėtų straipsnį parašyti - Ignas Laucius apsikakojo. Ir tai būtų teisybė."